Vaikų pulmonologija ir alergologija
1998 m. lapkritis, I tomas, Nr.2 (pp. 1-98)
|
Alerginių odos ir kvėpavimo takų ligų paplitimas tarp Vilniaus moksleivių
Arūnas Valiulis, Saulius Ročka, Rokas Tamošauskas, Lina Noreikienė, Izolda Areškienė, Aurimas Motiejūnas Vilniaus universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinika, Vilnius
Vilnuje tyrėme vaikų bronchinės astmos, alerginio rinito ir atopinio dermatito paplitimą, naudodami ISAAC (International Study of Asthma and Allergies) klausimymą. Tyrimą atlikome 1998 m. sausio-kovo mėn. 24-se Vilniaus mokyklose ir 9-se darželiuose. Tyrime dalyvavo 6-7 metų (1365) ir 13-14 metų (1838) vaikai. 9 proc. 6-7 metų vaikų ir 17,5 proc. 13-14 metų vaikų skundėsi švokščiančiu, švilpiančiu kvėpavimu. Kiekvienam antram iš jų tokie trukšmingo kvėpavimo epizodai buvo pasitaikę bent kartą per pastaruosius metus. 2 proc. 6-7 metų ir 3 proc. 13-14 metų Vilniaus vaikams yra diagnozuota bronchinė astma. Bronchinė astma diagnozuojama kiekvienam penktam vaikui, turinčiam šiai ligai būdingų simptomų. Alerginis rinitas paplitęs atitinkamai 2,6 proc. ir 6,1 proc., o atopinis dermatitas - 3,6 proc. ir 3,9 proc. Alerginis rinitas diagnozuojamas kiekvienam dešimtam, o atopinis dermatitas - kiekvienam antram vaikui, turinčiam šioms ligoms būdingų simptomų. Daugeliui vaikų alerginės kvėpavimo takų ir odos ligos nediagnozuojamoas arba diagnozuojamos per vėlai. |
|
Kvėpavimo takų jaudrumo ir sergamumo bronchine astma priklausomybė nuo aplinkos
Thomas Nicolai, Erica von Mutius Liudviko Maksimiliano universitetas, Miunchenas, Vokietija
Ištyrėme bronchinės astmos ir alerginių ligų paplitimų tarp 9-11 metų vaikų Leipcige ir Halėje (Rytų Vokietija) bei Miunchene (Vakarų Vokietija). Rytų Vokietijos miestai buvo labai užteršti dėl butų šildymo akmens anglimi ir pramonės teršalais, tuo tarpu Miunchene pagrindinis taršos šaltinis buvo automobiliai. Visi ketvirtų klasių mokiniai Miunchene 1990 m. buvo lyginti su to paties amžiaus vaikais Leipcige, o 1991 m. lyginti Liepcigo ir Halės moksleiviai. Nustatyta, kad Vakarų Vokietijoje dažniausių aeroalergenų sukeltos šienligės ir odo alerginių reakcijų buvo 3 kartus daugiau. Bronchinė astma tirtoje Vakarų Vokietijos vietovėje taip pat buvo daug labiau paplitusi. Straipsnyje bandoma nustatyti skirtingo alerginių ligų paplitimo Rytų ir Vakarų Vokietijoje priežastis. |
|
Bronchine astma sergančių vaikų psichologiniai ypatumai
Albinas Naudžiūnas, Raimundas Aleknavičius Kauno medicinos universitetas, Kaunas
Straipsnyje nagrinėjama brochinės astmos psichogeninė etiopatogenezė, psichologinių faktorių įtaka ligos kilmei ir eigai, sergančiųjų bronchine astma psichologinio gyvenimo bruožai, psichologinės gynybos pricipai. Psichosocialiniai faktoriai, sąlygojantys ligos paūmėjimą ir mirtingumą, yra šie: depresija, nerimas, gyvenimo krizės, konfliktai šeimoje, psichologinė ir socialinė izoliacija. Stresinių būklių metu sergantiems bronchine astma ir depresija kortikosteroidų ir adrenalino gaminasi mažiau negu sveikiesiems. Pacientams reikėtų taikyti psichologinės gynybos mechanizmus - represiją, sublimaciją, regresiją, projekciją į kitus. Sergantiesiems bronchine astma vaikams psichologinė pagalba turi būti teikiama, bendradarbiaujant gydytojams, psichologams ir pacientams. |
|
Virusinių infekcijų įtaka bronchų jaudrumui
Göran Wennergren Geteborgo universiteto Östra ligoninė, Geteborgas, Švedija
Dėl virusinių kvėpavimo takų infekcijų paryškėja astmos simptomai vaikams ir suaugusiesiems. Persirgus respiracinio sincitinio viruso, paragripo, gripo, adeno- ir rinovirusų sukeltomis kvėpavimo takų infekcijomis, bronchų jaudrumas gali ilgai likti padidėjęs. Tai atsitinka dėl to, kad virusai pažeidžia kvėpavimo takų epitelį ir sukelia bronchų gleivinės uždegimą. Tiesiogiai veikdami žmogaus imuninę sistemą, virusai didina adhezijos molekulių aktyvumą, uždegiminių mediatorių išsiskyrimą iš putliųjų ląstelių, bazofilų, neutrofilų, eozinofilų ir alveolėse esančių makrofagų, didina virusui specifinio IgE gamybą. Bronchų judrumas didėja ir dėl ß-receptorių išreguliavimo. Taigi RSV ir adenoviruso sukeliamos lėtinės infekcijos tikriausiai lemia tai, kad padidėjęs bronchų jaudrumas tampa pastovus. |
|
Mažų vaikų alergijos ryšys su alergija šeimose
Jurgis Bojarskas, Jolanta Kudzytė, Laimutė Vaidelienė Kauno medicino universiteto Vaikų ligų linika, Kaunas
Vykdydami tarptautinį vaikų alergijos profilaktikos tyrimą (SPACE), nustatėme, kad 24,9 proc. 2-4 metų amžiaus vaikų turi didelę riziką susirgti alergine liga. Šių vaikų specifinių IgE kraujo serume tyrimai rodo, kad 17,7 proc. iš jų jau alergiški namų dulkių erkutėms. 39,9 proc. polinkį sirgti alerginėmis ligomis turinčių vaikų yra jutę švokštimą krūtinėje ir net 31,4 proc. šiuos simptomus jautė per paskutinius 12 mėnesių. Tuo tarpu broncinė astma diagnozuota 9 proc. tokių vaikų. Mūsų tyrimai parodė, kad 52,9 proc. vaikų, kuriems diagnozuota bronchinė astma, yra alergiški namų dulkių erkutėms. Gauti duomenys rodo dažną mažų vaikų alergiją tirtose šiemose ir tai dar kartą patvirtiną alerginių ligų diagnostikos bei profilaktikos reikšmę jau ankstyvoje vaikystėje. |
|
Kaip dažnai paaugliai mano, kad serga šienlige, ir kaip jie gydosi
Magnus Borres*, Görel Bråkenhielm**, Kristina Irander*** Geteborgo universiteto ligoninė, Geteborgas*, Linčiopingo universiteto ligoninė, Linčiopingas**, Miesto tarybos mokyklų sveikatos skyrius, Stokholmas***, Švedija
Tyrimo tikslas - sužinoti, kiek septyniolikmečių Švedijos studentų mano, kad serga alerginiu rinokonjunktyvitu, ir kaip jie gydosi. 1993 ir 1994 metų rudenį apklausti 5938 pirmų metų aukštesniosios mokyklos studentai aštuoniuose miestuose. 1458 (24 proc.) studentai teigė sergantys alerginiu rinokonjunktyvitu. pažymėtina, kad prieš apklausą paaugliai buvo supažindinti su dažniausiais alerginio rinokonjunktyvito požymiais. 65 proc. aplaustųjų šios ligos simptomai pasireiškė per paskutinius 3 metus. 32 proc. sergančių paauglių teigė nežiną, kas jiems sukelia ligos paūmėjimus. 76 proc. sergančių paauglių gydėsi vaistais. Dažniausiai vartojo sisteminio poveikio medikamentus - antros kartos antihistamininius preparatus, o vietiniam gydytmui - natrio kromoglikatą. Iš paauglių, vartojusių vaistus į nosį (natrio kromoglikatą arba steroidus, n=545), tik 14 proc. juos vartojo kasdien, 51 proc. visada atsiradus ligos simptomams ir 35 proc. retkarčiais esant rinokonjunktyvito simptomams. 1992 m. 25 proc. besigydančių paauglių pirko vaistus be recepto. Tai buvo pirmi metai, kai Švedijoje antialerginiams vaistams nebereikėjo receptų. Tyrimo metu gydymasis vaistais be receptų padidėjo iki 33 proc. (P<0,05). Taigi kiekvienas ketvirtas apklausoje dalyvavęs paauglys mano, kad jis serga alerginiu rinokonjunktyvitu, tačiau dauguma iš jų vengia gydytis arba gydosi simtomiškai. |
|
Kosulio priežastys ir gydymas
Algimantas Vingras, Jovilė Vingraitė Vilniaus universiteto Bendrosios praktikos gydytojo centras, Vilnius
Kosulys, kaip sunkių ligų ir lengvo negalavimo simptomas, sąlygiškai skirstomas į ūminį ir lėtinį. Ūminis kosulys išnyksta per 7-12 dienų. Kosulys, užtrukęs ilgiau nei 2-3 savaites, vadinamas lėtiniu. Kosulio stiprumas, trukmė, pobūdis priklauso nuo jo etiologijos, kvėpavimo takų būklės ir individo organizmo ypatumų. Dažniausia kosulio priežastis yra infekciniai procesai kvėpavimo takuose. Kosulio gydymas yra efektyvus, kai pavyksta nustatyti ir pašalinti kosulio priežastį. Gydomas tik stiprus, varginantis kosulys. Specifinis gydymas yra efektyvesnis už simtominį. Kai kosulys yra produktyvus (atkosima skreplių), skiriami gerinantys atsikosėjimą vaistai. Bene vienintelė priemonė, kurią galima plačiai vartoti atsikosimui gerinti, yra įkvepiamo oro drėkinimas ir gausus vaiko girdymas. Kai kosulys yra neproduktyvus (skreplių nėra), 24-48 val. skiriami kosulį slopinantys vaistai. Sudėtinių preparatų kosuliui gydyti geriau neskirti, ypač jei nežinoma, kurią kosulio reflekso dalį jie veikia. |
|
Klinikiniai cistinės fibrozės pasireiškimo variantai
Sigitas Dumčius, Vilija Bubnaitienė Kauno medicino universitetas, Kaunas
Straipsnyje pateikiami 92 vaikų, gydytų arba stebėtų dėl cistinės fibrozės Kauno akademinėse klinikose 1987-1997 m., grupės tyrimo duomenys bei klinikiniai cistinės fibrozės pasireiškimo variantai. Mūsų stebėtų vaikų, kuriems nustatyta cistinės fibrozės diagnozė, amžius svyravo nuo pirmų gyvenimo dienų iki paaglystės. Analizė parodė, kad ligos pradžios variantai yra nuo naujagimio amžiuje pasireiškiančio mekonijinio žarnu nepraeinamumo ar kūdikystėje ryškėjančio kvėpavimo nepakankamumo iki vos pastebimų plaučių pažeidimo simptomų, išryškėjančių vyresniame amžiuje. Tiriamosios grupės didžiausią dalį (41,3 proc.) sudarė ligoniai, kurių ligos pagrindinis simptomas buvo kvėpavimo sistemos pažeidimas, mažesnę dalį sudarė (34,8 proc.) buvo ligoniai, kurių ryškiausias simptomas virškinimo sistemos pažeidimas. 17,4 proc. ligonių buvo tik vienos sistemos - arba kvėpavimo (10,9 proc.), arba viškinimo (6,5 proc.) - pažeidimo simptomai, 6,5 proc. buvo būdingas galna retai pasitaikantys simptomai (nosies polipozė, sinusitai, ikarščio netoleravimas ir kt.) - šiems ligoniams cistinės fibrozės diagnozė buvo nustatyta pavėluotai. Mūsų duomenimis, būdingiausias ir pastoviausias iš visų ankstyvų cistinės fibrozės požymių buvo varginantis, ilgalaikis, "drėgnas" kosulys, kuris visiškai neišnykdavo net ir po adekvataus antibakterinio gydymo. |
|
Ar gentamicinas - tinkamas antibiotikas vaikų pneumonijai gydyti?
Petras Kaltenis Vilniaus universiteto Pediatrijos centras, Vilnius
Mūsų šalies ligoninėse ir poliklinikose nekomplikuota pneumonija neretai gydoma gentamicinu. Kad toks gydymas neracionalus, rodo daugelio metų mikrobiologiniai, farmakologiniai ir klinikiniai tyrimai. Senai nustatyta, kad vaikams bakterinę pneumoniją dažniausiai sukelia streptococcus pneumoniae, haemophilus influenzae, moraxella catarrhalis, o vyresniems vaikams - ir mycoplasma pneumoniae. Nė vieno šių sukėlėjų gentamicinas neveikia pakankamai stipriai. Antra, gentamicinas silpnai prasiskverbia į bronchų sekretą, kur jo koncentracija būna keliskart mažesnė negu kraujo plazmoje. Pagaliau gentamicinas - toksiškas antibiotikas. Visuomenėje įgytai nekomplikuotai pneumonijai gydyti yra daug stipriau veikiančių ir ne tokių toksiškų antibiotikų - tai penicilinai ir jų deriniai su beta laktamiazių inhibitoriais, antros kartos cefalosporinai, makrolidai. Gentamicinu (kartu su kitais antibiotikais) gydytina tik sunki hospitalinė pneumonija, kurios sukėlėjai gai būti gramneigiamos lazdelės arba stafilokokai. |
|
Vaikų pneumonijų pakaitinio gydymo amoksicilinu su klavulano rūgšimi efektyvumo įvertinimas
Arūnas Valiulis, Jonas Sadauskas, Vanda Kriukienė, Violeta Radžiūnienė, Nomeda Jokūbaitienė, Iveta Skurvydienė Vilniaus universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinika, Vilnius
Atlikome lyginamąjį vaikų pneumonijų gydymo amoksicilinu su klavulano rūgštimi (Amoksiklav) ir cefuroksimu efektyvumo ir saugumo tyrimą. Iš viso ištyrėme 40 vaikų nuo 3 mėn. iki 16 metų mažiaus. 35 vaikams buvo diagnozuota bronchopneumonija, 5 - polisegmentinė pneumonija. Gydymo efektyvumą vertinome pagal klinikinius, laboratorinius (bendras kraujo tyrimas, skreplių pasėliai) bei rentgenologinius duomenis. Pirmas 2-4 dienas kiekvienas iš lyginamų vaistų buvo leidžiamas į veną, vėliau gydymas tęstas tuo pačiu medikamentu per os. Gydymo efektyvumas, vartojant amoksiciliną su klavulano rūgšimi, buvo toks pat geras, kaip ir gydant antros kartos cefalosporinu. |
|
Antros kartos antihistamininių vaistų priešuždegiminio veikimo mechanizmas
Ingrid Enander Stokholmo universiteto ligoninė, Stokholmas, Švedija
Alerginė reakcija dažniausiai pasireiškia ankstyvuoju ir vėlyvuoju atsaku. Svarbu, kad, gydydami alerginėmis ligomis sergančius ligonius, paveiktume abi alerginio atsako grandis. Histaminas - svarbiausias alerginių reakcijų mediatorius. Antihistamininiai preparatai jau daugiau kaip 60 metų vartojami gydant alerginę slogą ir dilgėlinę. Antros kartos antihistamininis preparatas loratadinas veikia ankstyvąjį ir vėlyvąjį alerginį atsaką. Jis yra labai veiksmingas, pasižymi ilga veikimo trukme ir nesukelia pirmos kartos antihistamininiams vaistams būdingo šalutinio poveikio. Antros kartos antihistamininiai vaistai, be poveikio histamino H1 receptoriams, pasižymi ir antialerginiu veikimu. Jie apsaugo organizmą nuo putliųjų ląstelių degranuliacijos, sumažindami uždegiminių ląstelių migraciją. Šis papildomas naujos kartos antihistamininių preparatų poveikis galėtų žymiai pagerinti alerginėmis ligomis sergančių ligonių būklę. |
|
Naujausi tuberkuliozės gydymo laimėjimai
Andrew Bush Londono karališkoji Bromptono ligoninė, Nacionalinis širdies ir plaučių institutas, Londonas, Anglija
Tuberkuliozės gydymas tebėra viena svarbiausių medicinos problemų sutinkant XXI amžių. Dabar tuberkuliozę dažniausiai dianozuojama įprastais metodias ir skiriamas gydymas trimis prieštuberkulioziniais vaistais. Pasaulyje pasiekta didesnė pažanga tobulinant įprastas tuberkuliozės gydymo schemas, pavyzdžiui diegiant tiesioginės priežiūros gydymą, nei naujus mokslo laimėjimus. Tačiau susidūrus su neįprastomis ligos formomis ir vaistams nepasiduodančiomis tuberkuliozės mikobakterijomis, tikslinga naudoti tikslesnius tyrimo metodus. Netipinių ir neaiškių ligų atveju diagnostika ateityje vis dažniau remsis sudėtinga molekuline technologija, kuri aprašoma šiame straipsnyje. |
|
Paieška internete:
|
