|
Vaikų pulmonologija ir alergologija
1999 m. spalis, II tomas, Nr.2-3 (pp. 411-516)
|
Informacija
autoriams |
|
Turinys:
Iveta
Skurvydienė, Algirdas Utkus, Daiva Ambrasienė, Arūnas Valiulis.
Lietuvos vaikų, sergančių cistine fibroze, charakteristika remiantis šiuoliakiniais
klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais
Laimutė
Vaidelienė, Jurgis Bojarskas, Jolanta Kudzytė. Vaikų alergijos ryšys
su alergija šeimose
Kerstin
Malmstrom, Guillermo Rodriguez-Gomez, Jeremias Guerra, Casar Villaran,
Andres Pineiror, Lynn X.Wei, Beth C. Seidenberg, Thodore F.Reiss.
Peroraliai vartojamas montelukastas, inhaliuojamasis bekometozas ir
placebo lėtinei astmai gydyti
Aurelija
Jučaitė, Rimants Stukas, Arūnas Valiulis, Nijolė Drazdienė.
Hipoksijos ir polichlorintų bifenilų įtaka kūdikių neuromotorinei
raidai
Valdonė
Misevičienė, Jurgis Bojarskas, Vytis Verba. IgE tyrimų svarba švokščiantiems
vaikams
Nijolė
Drazdienė, Arūnas Valiulis, Saulius Ročka. Vystyklų dermatitas
naudojant įprastas ir "Pampers Lotion" sauskelnes
Edvardas
Danila. Retas lėtinės eozinofilinės pneumonijos atvejis
Danė Šlapkauskaitė,
Rita Šopienė, Stasė Acienė, Vita Globytė, Violeta Klugienė.
Vaikų tuberkuliozės infekcijos šaltiniai ir endemijos židiniai
Algimantas
Vingras. Bronchinės astmos diagnostika ir diferencinė diagnostika
Mohamed
Bartal, William Busse, Jean Bousquet, Edgardo Carrasco, Yu-Zhi Chen,
Alexander Chuchalin. Globalinė astmos kontrolės iniciatyva
|
|
pp.
413-421
Lietuvos
vaikų, sergančių cistine fibroze, charakteristika remaintis šiuolaikiniais
klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais
Iveta
Skurvydienė1, Algirdas Utkus2, Daiva Ambrasienė2,
Arūnas Valiulis3
Tauragės
apskrities ligoninė, Tauragė1, Vilniaus
Universiteto ligoninės "Santariškių klinika", Žmogaus
genetikos centras2, Vilniaus universiteto
ligoninės Vaikų ligų klinika3, Vilnius
Sergantiems cistine fibroze ligoniams būdingos
labiau neigiamos potencialų skirtumo vertės negu sveikiems vaikms,
sveikiems cistinės fibrozės geno mutacijų neišiotojams ir sergantiems
plaučių ligomis, primenančiomis cistinę fibrozę. Pritaikę Alton ir
jo bendradarbių patobulintą metodiką, išmatavome bazinį nosies
potencialų skirtumą 50 Lietuvos vaikų, sergančių cistine fibroze, 51
vaikui, sergančiam bronchine astma ir obstrukciniais bronchitais, taip
pat 51 sveikam mokyklinio amžiaus vaikui. Nosies potencialų skirtumo
matavimo metodu lengviau atskirti sergnačiuosius cistine fibroze vaikus
nuo sveikųjų. Sergančių bronchine astma nosies potencialų skirtumo
vertės buvo mažiaus neigiamos (vidutinis didžiausias potencialų
skirtumas - 14,6mV) už sergančiųjų obstrukciniais bronchitais
(vidutinis didžiausias potencialų skirtumas - 17,5mV) ir už sergančiųjų
cistine fibroze (vidutinis didžiausias potencialų skirtumas - 32,5mV,
intervalas - 7,9-42mV).
TURINYS |
|
pp.
422-429
Vaikų
alergijos ryšys su alergija šeimose
Laimutė
Vaidelienė, Jurgis Bojarskas, Jolanta Kudzytė
Kauno
medicinos universiteto Vaikų ligų klinika, Kaunas
Vykdydami tarptautinę alergijos profilaktikos programą SPACE Kaune,
nustatėme, kad alergiškose šiemose augantys vaikai patikimai dažniau
serga alerginėmis ligomis. Šiose šeimose augantiems penkerių-septynerių
su puse metų amžiaus vaikams nustatyta kokios nors alerginės ligos
diagnozė (32,4 proc.): 12,4 proc. vaikų kažkada buvo diagnozuota
bronchinė astma, 8,5 porc. vaikų - šienligė, 14,3 proc. vaikų -
atopinis dermatitas. Tai maždaug penkis kartus dažniau negu
populiacijoje. 22,4 proc. tirtų penkerių-septynerių su puse metų amžiaus
vaikų paskutiniuosius 12 mėnesių jautė astmos simptomus, bet astmos
diagnozė nustatyta tik 13,4 proc. vaikų. Tai patvirtina vaikų astmos
hipodiagnostiką Lietuvoje. 19,9 proc. tirtų vaikų alergiški namų
dulkių erkutėms, 32,7 proc. vaikų - kitiems inhaliaciniams alergenams.
Tarp vyresnių vaikų inhaliaciniams alergenams specifiniai IgE antikūnai
randami du kartus dažniau negu 20-48 mėnesių amžiaus vaikams. Tai
rodo, kad alergijos profilaktika būtina ankstyvoje vaikystėje.
TURINYS
|
|
pp.
430-445
Peroraliai
vartojamas montelukastas, inhaliuojamasis beklometazonas ir placebo lėtinei
astma gydyti
Kerstin
Malmstrom, Guillermo Rodriguez-Gomez, Jeremias Guerra, Cesar Villaran,
Andres Pineiror, Lynn X.Wei, Beth C.Seidenberg, Theodore F.Reiss
Tyrimo tikslas buvo palyginti montelukasto, vieną kartą per parą
peroraliai vartojamo leukotrienų receptorių antagonisto, placebo ir
inhaliuojamo beklometazono klinikinę naudą. 36 centruose visame
pasaulyje buvo atlikta randomizuota, dvigubvai akla, placebo
kontroliuojama, paraleninių grupių 12 savaičių studija. Buvo ištiri
895 lėtine astma sergantys 15-85 metų pacientai, kurių FEV1
buvo 50-85 proc. numatomo rodiklio.
Gydymo skirta montelukasto 10 mg per parą prieš miegą arba
inhaliuojamojo keklometazono - po 200µg du kartus per parą, skiriamo su
speiseriu arba placebo.
Per 12 gydymo savaičių FEV1, palyginus
su pradiniu, pakilo 13,1 proc., pavartojus beklometazoną, 7,4 porc. -
pavartojus montelukastą ir 0,7 proc. - pavartojus placebo (p<0,001
kiekvienam aktyviam gydymui, palyginus sųu placebo; p<0,01
beklometazonui, palyginus su montelukastu). Dieninių simptomų skalė,
palyginus su pradine, vidutiniškai pakito: -0,62 vartojant beklometazoną,
-0,41 - montelukastą ir -0,17 - placebo (p<0,001 kiekvienam aktyviam
gydymui, palyginus su placebo; p<0,01 beklometazonui, palyginus su
montelukastu). Vartojant kiekvieną minėtąjį vaistą, pagerėjo iškvėpimo
pikas, sergančiųjų astma gyvenimo kokybė, sumažėjo naktinių
prabudimų ir astmos priepuolių, padaugėjo dienų, kai astma
kontroliujoma, ir sumažėjo astmos paūmėjimo dienų (p<0,001
kiekivenam aktyviam gydymui, palyginus su placebo kiekvienam galutiniam
tikslui; p<0,01 beklometazonui, palyginus su montelukastu kiekvienam
galutiniam tikslui). Beklometazonas buvo kliniškai naudingesnis už
montelukastą, bet pastarasis pradėdavo veikti greičiau, taip pat greičiau
pasireikšdavo pradinis efektas. Vartojant abu vaistus, panašiai sumažėjo
periferinio kraujo eozinofilų skaičius (p<0,05 kiekvienam vaistui,
palyginus su placebo). Per 12 gydymo savaičių abu vaistai buvo
toleruojami panašiai kaip placebo.
Pagrindinis beklometazono poveikis buvo ryškesnis už montelukasto, bet
abu vaistai buvo kliniškai naudingi lėtine astma sergantiems pacientams.
Šis poveikis nustatytas vartojant beklometazoną ir montelukastą kaip
kontrolinius vaistus lėtinei astmai gydyti.
TURINYS |
|
pp.
446-457
Hipoksijos
ir polichlorintų bifenilų įtaka kūdikių neuromotorinei raidai
Aurelija
Jučaitė1, Rimantas Stukas2,
Arūnas Valiulis3, Nijolė Drazdienė4
Vilniaus
universiteto Pediatrijos centras1,
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Higienos katedra2,
Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinika3,
Vilniaus universiteto Moterų klinika4,
Vilnius
Naujagimių encefalopatijos mechanizmai dar gerai nežinomi. Tyrinėjant
pažeistas naujagimio galvos smegenis, vis daugiau dėmesio skiriama
aplinkos užterštumo ir tradicinių perinatalinės rizikos veiksnių
(hipoksijos, infekcijos) tarpusavio sąveikai. Toksiškiausi gamtai yra žmogaus
sukurti pramoniniai chloro organiniai junginiai. Ištyrėme polichlorintų
bifenilų (PCB) poveikį naujagimių ir kūdikių centrinei nervų
sistemai ir PCB ir perinatalinės hipoksijos tarpusavio sąveiką. Tirdami
naujagimio galvos smegenis utralgarsu, nustatėme priklausomybę tarp PCB
koncentracijos virkštelės kraujyje ir smegenų parenchimos hipoksinių
pokyčių. Šių vaikų atokūs neuromotorinės raidos rezultatai buvo
statistiškai patikimai prastesni už tų, kuriems gimus virkštelės
kraujyje PCB koncentracijos buvo mažos. Daugiamatės regresinės analizės
būdu nustatėme, kad PCB poveikis naujagimio nervų sistemai ir kūdikio
neuromotorinei raidai buvo statistiškai svabus tai grupei vaikų, kurių
padidėjusi smegenų hipoksija, t.y. ischemijos rizika. Tuo tarpu dėl
padidėjusios intrauterininės infekcijos rizikos nepadidėjo toksinis PCB
poveikis naujagimio centrinei nervų sistemai.
TURINYS
|
|
pp.
458-463
IgE
tyrimų svarba švokščiantiems vaikams
Valdonė
Misevičienė, Jurgis Bojarskas, Vytis Verba
Kauno
medicinos universiteto Vaikų ligų klinika, Kaunas
Bronchinės astmos simptomai neretai atsiranda jau pirmaisiais gyvenimo
metais. Dažniausia bronchų obstrukcijos priežastis šiame amžiuje yra
ūmios virusinės respiracinės infekcijos, bet yra duomenų, kad
pasikartojantiems ir atkakliems obstrukcijos epizodams daugiausia įtakos
turi genetiniai veiksniai ir įsijautrinimas aplinkos alergenams. Įvertinant
IgE svarbą alerginių ligų patogenezėje, manoma, kad nustatytas
bendrojo ir specifinių IgE kiekis kraujo serume greta anamnezės ir kitų
tyrimų galėtų būti vertingas markeris diagnozuojant ir prognozuojant
bronchinę astmą vaiktystėje. Šie tyrimai atliekami vaikams iki trejų
metų amžiaus, kurie gydosi mūsų klinikoje dėl pasikartojančios
bronchų obstrukcijos. Pateikiama duomenų apie šių vaikų įsijautrinimą
maisto ir aplinkos alergenams.
TURINYS |
|
pp.
464-473
Vystyklų
dermatitas naudojant įprastas ir "Pampers Lotion" sauskelnes
Nijolė
Drazdienė1, Arūnas Valiulis2,
Saulius Ročka2
Vilniaus
universitetinės ligoninės Moterų klinika1,
Vilniaus universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinika2,
Vilnius
Vystyklų dermatito terminu apibūdinamas daugelis uždegiminių reakcijų
tose odos vietose, kurias dengia vystyklai. Šiai ligai prasidėti turi įtakos
paveldimos vaiko odos savybės, taip pat kontakto su šlapimu ir išmatomis
trukmė. Nuo šlapimo ir išmatų keičiasi odos pH, su išmatomis
patenkantys fermentai, žarnyno mikroflora pažeidžia odos vientisumą.
Dažnai vystyklų dermatitas siejamas su antrine Candida albicans
infekcija. Vilniaus universitetinės ligoninės Moterų klinikoje buvo
atliktas tyrimas, kurio tikslas ištirti, ar labai paplitęs vystyklų
dermatitas tarp naujagimių, nustatyti jo priklausomybę nuo vaiko odos
priežiūrai naudojamų sauskelnių rūšies. Naujagimių skyriuje buvo
stebimi 442 vaikai. Jų priežiūrai naudotos "Pampers" ir
"Pampers Lotion" sauskelnės. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad,
naudojant "Pampers Lotion" sauskelnes, rečiau drėksta išorinis
vystyklas, naujagimio oda po sauskelnėmis dažniau būna sausa, rečiau
sudrėkstas ir parausta. Sauskelnės, kurių vidinis sluoksnis padengtas
specialiu losjonu su vazelinu, stearino alkoholiu ir alijošiaus
ekstraktu, geriau negu įprastos sauskelnės apsaugo vaiką nuo vystyklų
dermatito.
TURINYS |
|
pp.
474-478
Retas
lėtinės eozinofilinės pneumonijos atvejis
Edvardas
Danila
Vilniaus
universiteto ligoninės Santariškių klinikos
Pulmonologijos
ir alergologijos klinika, Vilnius
Straipsnyje pateikiama 16 metų amžiaus jaunuolio, sirgusio lėtine
recidyvuojančia eozinofiline pneumonija, ligos istorija. Ligonis sirgo 10
mėnesių. Rentgenologinio plaučių tyrimo metu nustatyta infiltraciniai
pokyčiai. Atliekant bronchoskopiją, rasti daugybiniai epitelio-fibrino
kamščiai bronchuose. Aptariamos eozinofilinės pneumonijos priežastys,
klinika, tyrimo metodai, diferencinė diagnostika.
TURINYS |
|
pp.
479-482
Vaikų
tuberkuliozės infekcijos šaltiniai ir endemijos židiniai
Danė
Šlapkauskaitė1, Rita Šopienė2,
Stasė Acienė2, Vita Globytė2,
Violeta Klugienė3
Šiaulių
universiteto Medicinos pagrindų katedra1,
Šiaulių miesto Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė2,
Radviliškio ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų poskyris3
Sergamumas tuberkulioze yra nepakankamas rodiklis tuberkuliozės
epidemiloginiam pavojingumui nustatyti. Šiame darbe palyginame Šiaulių
apskrityje endemijos ir židinių kiekybinį ir kokybinį skirtumą dvidešimties
metų laikotarpiu. Nustatėme, kiek dažnai ir kas iš artimųjų dažniausiai
esti vaikų tuberkuliozės infekcijos šaltinis.
Per 20 metų Radviliškio rajone TB endemijos židinių sumažėjo 2,5
karto, sumažėjo jų epidemiologinė reikšmė. Šiaulių apskrityje, kai
TB sirgo vaikai, užsikrėtimo šaltinis rastas 41 proc. susirgusių. Dažniausiai
vaikus užkrėtė tuberkulioze sergantis tėvas ir kiti sergantys vyrai.
TURINYS |
|
pp.
483-492
Bronchinės
astmos diagnostika ir diferencinė diagnostika
Algimantas
Vingras
Vilniaus
universiteto Šeimos gydytojo centras, Vilnius
Šiuo metu astma suvokiama kaip sindromas, kuriam būdingi respiraciniai
simptomai, kvėpavimo takų susiaurėjimas ir jų uždegimas.
Astmos diagnozė ankstyvoje vaikystėje įtariama tuomet, kai aptinkami
trys pavieniai naktinio kosulio epizodai, sutrikdantys miegą ir
trunkantys tris naktis iš eilės, ir (arba) trys pavieniai švokštimo
epizodai, kai kitos pirežastys (ligos) atmestos. Jos simptomų išreikštumas
ir skaičius priklauso nuo paros laiko ir ligos periodo (remisijos ar paūmėjimo).
Yra vaikų, kurių svarbiausias astmos simptomas - naktį prasidedantis
sausas kosulys.
Švokštimas (sunkus, švilpiantis kvėpavimas, angl. Weezing) yra apatinių
kvėpavimo takų obstrukcijos požymis. Susirgus ūmia kvėpavimo takų
liga, švokščia 30 proc. vaikų iki dvejų metų amžiaus.
Kvėpavimo takų obstrukcijos požymių išreikštumas priklauso nuo
ligonio amžiaus ir ligos, sukėlusios obstrukciją. Mažiems vaikams
obstrukcija atsiranda dažniau ir greičiau. Dalis jos priežasčių yra
įgimtos ligos.
Bronchinės astmos diagnozė patvirtinama tuomet, kai ekskliuduojamos
kitos švokštimo priežastys. Ji skiriama nuo apatinių kvėpavimo takų
šių ūmių ligų: obstrukcinio bronchito, bronchiolito, svetimkūnio
aspiracijos į bronchą. Ankstyvoje vaikystėje ji taip pat skiriama nuo
stafilokokinės, pneumokokinės ir pneumocistinės pneumonijos. Kartais
ligos pradžioje, ypač ankstyvoje vaikystėje, ligą tenka skirti nuo
cistinės fibrozės.
TURINYS |
| |
English
version
|