Vaikų pulmonologija ir alergologija
2001 m. rugsėjis, IV tomas, Nr.3 (pp.1363-1512)
|
Šiaurės šalių astmos diagnostikos ir gydymo sutarimas
Ronald Dahl, Leif Gjermer Aarhus universiteto ligoninės pulmonologijos klinika, Danija
Bronchų astmos gydymo Šiaurės šalyse susitarimas buvo pradėtas rengti prieš keletą metų. Šiaurės šalis vienija panaši socialinė ir ekonominė padėtis. Mes pripažįstame tarptautines ir Europos valstybių bronchų astmos gydymo rekomendacijas. Kita vertus, jau senai buvo jaučiamas poreikis apibendrinti ir sujungti Šiaurės šalių patirtį ir parengti bendras bronchų astmos gydymo rekomendacijas, grindžiamas Šiaurės šalių klinikinėmis ir mokslinėmis tradicijomis. Darbas buvo labai įdomus ir mes norime padėkoti visiems specialistams, dalyvavusiems rengiant šį susitarimą: pediatrams, alergologams, plaučių ligų specialistams ir visų Šiaurės valstybių. Iki šiol teko girdėti teigiamus atsiliepimus ir nuomonę apie tai, kaip reikia diagnozuoti ir gydyti bronchų astmą visose amžiaus grupėse. Bronchų astmos ir alergijos srityje mokslas nesulaikomai veržiasi pirmyn. Todėl rekomendacijas reikėtų vertinti tik kaip dar vieną įnašą į nesibaigiančią mokslinę diskusiją apie bronchų astmą. (Pirmą kartą publikuotas žurnale Respiratory Medicine; 94 (4): 299-327, 2000, perspausdinta leidus WB Saunders). |
|
Kvėpavimo takų infekcijų gydymas antibakteriniais vaistais Lietuvos ligoninės ir poliklinkose
Anna Stefanovič1, Rolanda Valintėlienė1, Jolanta Ašembergienė1, Jolanta Maciulevičienė2, Vytautas Jurkuvėnas3 Higienos institutas1, Vilnius; Kauno Medicinos universitetas2, Kaunas; Alabamos universitetas3, Birmingemas, JAV
Tyrimo tikslas aprašyti antibakterinių vaistų skyrimą kvėpavimo takų infekcijoms gydyti Lietuvos ligoninės ir poliklinikose. Tyrimas atliktas pagal paplitimo tyrimo metodiką. Atsitiktinės atrankos būdu buvo atrinkta 14 ligoninių bei 10 vaikų ir 10 suaugusiųjų poliklinikų, išanalizuoti 4428 viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijų atvejai. Antibakteriniais vaistais gydyta 82,2 proc. kvėpavimo takų infekcijų (KTI) atvejų. Apatinių KTI antibakteriniais vaistais buvo gydomos statistiškai dažniau (90,0 proc.) nei viršutinių KTI (79,4 proc), (p<0,05): poliklinikose atitinkamai 93,1 proc. ir 81,1 proc., o ligoninėse 81,6 proc. ir 53,6 proc. Vaikai, sergantys KTI, buvo gydomi dažniau (viršutinių KTI 80,6 proc., apatinių KTI 91,6 proc.) nei suaugusieji (viršutinių KTI 72,7 proc., apatinių KTI 88,3 proc.). Ligoninės ir poliklinikose skiriamų antibakterinių vaistų struktūra skyrėsi. Dažniausiai poliklinikose buvo skiriami plataus spektro penicilinai (32,1 proc. visų antibakterinių vaistų) ir makrolidai (19,3 proc.), o ligoninėse penicilinai (35,7 proc.) ir plataus veikimo spektro penicilinai (20,3 proc.). Nustatyta, kad 88,9 proc. ligoninėse ir 99,0 proc. poliklinikose ligonių, sergančių kvėpavimo takų infekcijomis, buvo gydyti antibakteriniais vaistais neatlikus mikrobiologinių tyrimų. |
|
Vaikų tarpuplaučio navikai
Stanislovas Maknavičius Respublikinė Vilniaus universitetinė vaikų ligoninė, Chirurgijos klinika, Vilnius
Vaikų tarpuplaučio navikai žymiai dažnesni negu periferiniai bronchų-plaučių navikai. Nuo 1980 iki 2000 metų gydėme 206 vaikus dėl tarpuplaučio navikų ir tik 6 vaikus dėl periferinių bronchų-plaučių navikų. Iš 206 vaikų, turėjusių tarpuplaučio navikus, 159 (77 proc.) sirgo piktybiniais, 33 (16 proc.) gėrybiniais, 14 (6,8 proc.) vaikų rastos navikus primenančios displazijos. Tarpuplaučio navikai vaikams, ypač iki 2-3 metų, yra embrioninių audinių ir organų, nesidiferencijavusių į normalius organus ir audinius, dariniai. Šie navikai giliai paslėpti anatominių struktūrų, jų diagnostika, operacinis gydymas yra sudėtingi. Pagrindiniai simptomai tarpuplaučio organų kompresijos simptomai, dažni bronchitai, besikartojančios pneumonijos, disfagija, katecholamininė intoksikacija akys blizga, blakstienos tamsios, ilgos, antakių linija ryški. Dėl naviko ląstelių išskiriamo vazoaktyvaus polipeptido, ligoniai viduriuoja. Anemija dėl to, kad navikas slopina kaulų čiulpus. Raumenų, sąnarių skausmai dėl naviko metastazių į kaulus, minkštuosiuos audinius. Hiperkalcemija. Kraujosruvos apie akis dėl naviko metastazių į orbitas (pandos akių simptomas). Tyrimai rentgenogramos, CT, MR, ultragarsinis, katecholaminų laktatdehidrogenazės, alfafetoproteino nustatymas, genetiniai tyrimai, kaulų čiulpų, citologinis tyrimai. Galutinė klinikinė diagnozė nustatoma, atlikus histologinį naviko tyrimą. Gerybinių tarpuplaučio navikų operacini gydymas mažiau rizikingas, rezultatai geri, visi operuoti vaikai pasveiko. Piktybinius navikus pavyksta radikaliai pašalinti tik I-oje II-oje stadijoje. III-oje stadijoje operacijos radikalumas abejotinas, o IV-oje minimalia intervencija nustatėme histologinę diagnozę. Po specifinio chemoterapinio gydymo kartais pavyko pašalinti naviko likučius. Sisteminių navikų atvejais radikalių operacijų neatlikome, ėmėme histologiniam ištyrimui tarpuplaučio, kaklo limfmazgius, naviko mazgus, tyrėme kaulų čiulpus, pleuros punktatą. Dėl čiobrialiaukės navikų operavome 16 vaikų, 11 dėl gėrybinių ir 5 dėl piktybinių. Myasthenia gravis simptomų radome 3 vaikams. Visiem atliktos tymektomijos. Neurogeniniai piktybiniai navikai rasti 21 (13,1 proc.) vaikui, mezenchiminio audinio piktybiniai navikai rasti 15 (9,4 proc.) vaikų, sisteminiai 113 (71 proc.) vaikų, heteroplastiniai 5. Visi operuoti vaikai dėl gėrybinių navikų pasveiko. 3 piktybiniais navikais sergantys vaikai mirė po operacijos, vienas mirė neoperuotas, kiti prižiūrimi ir gydomi onkohematologų bei vaikų chirurgų. |
|
Namų dulkių erkių paplitimas minkštuose žaisluose
Aurelija Dautartienė1, Rūta Dubakienė2 Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas1, Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės Alergologijos centras2, Vilnius
Darbo tikslas ištirti minkštų žaislų, su kuriais vaikai žaidžia namuose, dulkių pavyzdžius ir nustatyti erkių rūšis, jų gausumo priklausomybę nuo sezono bei vaikų jautrumą D.pt ir D.far alergenams. Ištyrus 21 dulkių pavyzdį, namų dulkių erkių juose rasta 66,66 proc. atvejų. Nustatytos 9 erkių rūšys. 60,3 proc. visų rūšių atstovų sudaro populiariausia Europoje Dermatophagoides pteronyssinus rūšis, D.farinae siekia 13,97 proc. Dažniau erkių pasitaiko dulkių pavyzdžiuose iš blokinių (84,62 proc.) nei iš mūrinių namų (50 proc. atvejų). D.Pteronyssinus erkių randama visais sezonais, didžiausi jų kiekiai (iki 1000 individų/1g dulkių) aptikti rudenį. 18-aki sveikų vaikų, kurių žaislų dulkėse buvo rasta erkių, atlikti odos dūrio (prick) mėginiai su komerciniais D.pt ir D.far alergenais. Jautrumo šiems alergenams nenustatyta. |
|
Alerginio uždegimo žymeklio, eozinofilų katijoninio proteino tyrimai švokščiantiems vaikams
Valdonė Misevičienė, Jurgis Bojarskas Kauno Medicinos universiteto Vaikų ligų klinika, Kaunas
Recidyvuojanti bronchų obstrukcija yra viena dažniausių patologijų ankstyvoje vaikystėje. Daugeliui vaikų ji išnyksta, sulaukus mokyklinio amžiaus metų. Apie 40 proc. šių vaikų vystosi bronchų astma. Šią ligą diagnozuoti, juo labiau prognozuoti jos eigą mažiems vaikams yra sudėtinga. Todėl nuolat siekiama rasti naujesnių, tikslesnių diagnostikos metodų. Daugelių studijų duomenimis serumo ECP tyrimai šalia kitų rodiklių pasirodė reikšmingi mažų švokščiančių vaikų BA diagnostikai. Straipsnyje pateikiami KMU Vaikų ligų klinikos duomenys apie serumo ECP kitimus švokščiantiems ir nešvokščiantiems iki trejų metų amžiaus vaikams. Įvertinama šio tyrimo reikšmė, nusakant pasikartojančios bronchų obstrukcijos eigos ypatumus ir diagnozuojant astmą tirtiems vaikams. Mūsų duomenimis, šio tyrimo specifiškumas, diagnozuojant bronchų astmą švokščiantiems iki trejų metų amžiaus vaikams, kai viršutinė sECP normos riba 19,9 mcg/l, buvo 92-96 proc., o jautrumas 68 proc. |
|
Sergančiųjų bronchų astma gyvenimo kokybės įvertinimas
Aleksandras Balbieris1, Remigijus Valdemaras Nargėla1, Genius Alfonsas Norvaišas2, Artūras Andziulis1 Vilniaus universiteto Pulmonologijos ir alergologijos klinika1, Vilnius, VĮ Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninės Pulmonologijos-alergologijos skyrius2, Klaipėda
Ištirti 602 bronchų astma sergantys pacientai, įvertinta jų gyvenimo kokybė (GK), naudojant Šv. George ligoninės pulmonologijos anketą (ŠGPA), atlikta standartinė spirometrija. Numatyta įvertinti surinktų anketos duomenų patikimumą, nustatyti anketos duomenų ryšį su tirtais spirometrijos rodikliais. Nustatyta, kad anketos rodikliai yra pakankamai tarpusavyje susiję. Gauta teigiama koreliacija tarp ŠGPA ir spirometrijos rodiklių: SUMOS bei DALYVUMO ir Genslerio rodiklio bei FEV1 proc.; vidutinė tarp VEIKLUMO ir abiejų spirometrijos rodiklių, o SIMPTOMAI nepakankama koreliuoja su tirtais rodikliais. Pagal ligos SIMPTOMŲ įtaką GK, pacientai savo būseną vertina kaip sunkesnę, nei nustatytų medikai, vertindami spirometrijos duomenis. GK sutrikimo ryšį su objektyvia būsena geriausiai atspindi SUMOS rodiklis. |
|
Staigios kūdikių mirties sindromas
Vilija Bubnaitienė Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinika, Kaunas
Straipsnyje pateikiama literatūros duomenų apžvalga apie staigios kūdikių mirties sindromą (SKMS) problemą, aktualią daugelyje išsivysčiusių šalių, tačiau dar nepripažintą Lietuvoje. Dauguma mokslininkų mano, kad būsimos SKMS aukos gimsta turėdamos vieną ar daugiau smegenų kamieno defektų, darančių jas labiau pažeidžiamas veiksniams, su kuriais kūdikis susiduria normaliame gyvenime. SKMS aukos paprastai iki tol atrodę sveiki kūdikiai iki vienerių metų amžiaus. 95 proc. visų KSMS atvejų įvyksta per pirmąjį gyvenimo pusmetį, tačiau didžiausias SKMS atvejų skaičius būna tarp 2-ojo ir 4-ojo gyvenimo mėnesio. Mirtis kūdikį ištinka staiga, miegant, be kentėjimo požymių. Daugiausia SKMS mirčių užregistruojama šaltuoju metų laiku rudenį ir žiemą. Berniukų ir mergaičių santykis 3:2 (60 proc. : 40 proc.). SKMS diagnozė gali būti nustatyta tik atmetus visas kitas galimas tiek įgimtas tiek įgytas staigios kūdikių mirties priežastis: SKMS nustatoma diferencinės diagnostikos būdu. SKMS kol kas yra nenuspėjamas ir neišvengiamas, tačiau nustatyti rizikos veiksniai, kurie sąlygoja dažnesnes kūdikių mirtis nuo šio sindromo. |
|
Vaikų bronchų astmos diagnostiniai aspektai
Jolanta Kudzytė, Jurgis Bojarskas Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinika, Kaunas
Straipsnyje pateikiamos vaikų švokštimo priežastys, išvardijamos būklės ir susirgimai, kurių metu girdimas švokštimas, rekomenduojami vaikų bronchų astmos diagnostiko algoritmai. |
|
Nuo teorijos prie praktikos: vaikų astmos diagnostika ir gydymas poliklinikoje
Algimantas Vingras1, Aurelija Lataitienė2, Vida Tamkevičienė3, Albina Kiudulienė4, Rima Sabalienė5 Vilniaus universiteto Bendrosios praktikos gydytojo centras1, Vilnius; Panevėžio m. Konsultacijų poliklninika2, Panevėžys; Plungės pirminės sveikatos priežiūros centras3, Plungė; Mažeikių savivaldybės ligoninė4, Mažeikiai; Utenos apskrities ligoninė5, Utena
Lietuvoje kasmet daugėja vaikų, sergančių bronchine astma (BA). Darbo tikslas buvo išsiaiškinti, kokio amžiaus vaikams dažniausiai diagnozuojama BA, kokiomis ligomis vaikai sirgo iki BA diagnozės, kokie faktoriai išprovokuoja paūmėjimą bei ligos gydymo principus. Retrospektyviai išanalizuotos 279 vaikų, sergančių BA, ambulatorinės kortelės, apklausti jų tėvai. BA dažniausiai buvo diagnozuota 3-6 metų vaikams. Lengva BA diagnozuota 40,5 proc., vidutinio sunkumo 48,4 proc. ir sunki 11,1 proc. ligonių. Pusei sergančiųjų kūdikystėje buvo diagnozuotos alerginės-atopinės ligos. Lyginant sergamumą kvėpavimo organų ligomis kūdikystėje ir metus prieš nustatant BA diagnozę, kūdikystėje vyravo viršutinių kvėpavimo organų ligos ir ūminis bronchitas, o metus prie BA diagnozavimą - obstrukcinis bronchitas (1,6 karto) ir plaučių uždegimas (2,9 karto). Metus prieš diagnozės nustatymą kas trečias vaikas obstrukciniu bronchitu sirgo 4-6 kartus. Žymiai skiriasi gydytojų ir pacientų nuomonė apie BA paūmėjimą provokuojančius faktorius nuomonės nesutapo 169 (60,6 proc.) atvejų. Pacientai neįvertina tokių faktorių kaip namų dulkės, pelėsiai/drėgmė, kuro ir tabako dūmai (rūkoma 48,7 proc. sergančiųjų namuose). Reguliariai vieną vaistą vartoja 131 (50 proc.) vaikų, kiti vaistų derinius. Tarpines naudoja 104 (37,3 proc.) vaikai jie visi yra 7 metų amžiaus ir jaunesni, ir tik 6 vyresni. Pikflometrą namuose naudoja tik 48 (17,2 proc.) vaikų. Apibendrinant tyrimo rezultatus, reikėtų daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui tarp gydytojų ir sergančiųjų BA vaikų šeimų. Inhaliaciniai kortikosteroidai BA astmos gydymui naudojami nepakankamai dažnai. |
|
Nepastebėti plaučių svetimkūniai: klinika, komplikacijos, diagnostika
Edvardas Danila, Regina Aleksonienė, Remigijus Nargėla, Bronislovas Šatkauskas, Elena Bernotienė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Pulmonologijos ir alergologijos klinika, Vilnius
Suaugusieji svetimkūnių aspiruoja retai. Darbo tikslas buvo ištirti ilgai nediagnozuotų bronchų svetimkūnių sukeltus klinikinius simptomus, predisponuojančius veiksnius, komplikacijas, jų diagnostiką suaugusiesiems. 1995-2001 metais VšĮ VUL Santariškių klinikos Pulmonologijos ir alergologijos klinikoje 19 ligonių rasta nediagnozuotų bronchų svetimkūnių. Dažniausiai bronchų svetimkūniai buvo kaulų fragmentai (47 proc. visų atvejų). Įvertinus krūtinės ląstos rentgenogramas, bronchų svetimkūnis įtartas tik 1,5 proc.) ligoniui. 11 (58 proc.) ligonių išsivystė vėlyvosios plaučių komplikacijos uždegiminės granuliacijos bronchuose, bronchų deformacija, stenozė ir (ar) lokalus pūlingas uždegimas. 17 (89 proc.) ligonių svetimkūnis pašalintas firbrobronchoskopu. |
|
Vaistams atsparios tuberkuliozės išsivystymo priežastys ir rezultatai
Aušra Kaminskaitė, Birutė Purvaneckienė Vilniaus Universitetas, Medicinos fakultetas, Pulmonologijos ir alergologijos klinika
Straipsnyje išanalizuoti 32 ligonių, sergančių DAV TB, gydymo rezultatai po intensyvios gydymo fazės. Tiriamųjų amžius: 45±21m. Tyrimas atliktas Respublikinėje Santariškių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninėje 1999-2000 m. 68,8 proc. ligonių nustojo skirti TM po 3-4 mėn. intensyvaus dydymo DOTS-plius režimais. TM neigiamų mikroskopinjų skaičius kiek skyrėsi atskirose ligonių grupėse pagal TM registracijos kategoriją (p>0,1): naujas avejis 66,7 proc., recidyvas 71,4 proc., gydymo nesėkmė 75 proc., lėtinė TB 63,6 proc. Blogesni gydymo rezultatai buvo esant išplitusiai destrukcinei TB. Pagrindinė DAV TB išsivystymo priežastis pertrauktas gydymas (50 proc.). Vienintelė šiuo metu žinoma priemonė, siekiant išvengti DAV TB, yra PSO rekomenduojama DOTS metodika. |
|
Hepatobiliarinės sistemos pažeidimai, sergant cistine fibroze
Ieva Laimutė Indrėjaitytė1, Iveta Skurvydienė2, Arūnas Valiulis1 Vilniaus m. universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinika1, Vilnius; Tauragės apskrities ligoninė2, Tauragė
Kepenų pažeidimai sergantiesiems cistine fibroze išaiškėja dažniausiai vyresnio nei 20 metų amžiaus žmonėms ir jų randama vidutiniškai 30 proc. pacientų. Vidutinis Lietuvos ligonių, sergančių cistine fibroze, amžius yra jaunas. Savo darbe siekėme išaiškinti vaikų, sergančių cistine fibroze, ankstyvuosius klinikinius ir laboratorinius kepenų pažeidmo požymius bei įvertinti jų diagnostinį informatyvumą. Ištyrus 89 pacientus, kepenų pažeidimų rasta 27 (30 proc.) iš jų. Dažniau kepenų pažeidimų rasta berniukams (63 proc.) bei jaunesnio amžiaus vaikams. Dažniausias kepenų pažeidimo požymis buvo hepatomegalija (70 proc.). Kepenų izofermentų aktyvumo tyrimas nebuvo diagnostiškai informatyvus, jei ligonių kepenys nebuvo padidėjusios. Beveik visiems ligoniams, kurių kepenys buvo padidėjusios, ultragarsinio tyrmio metu rasti kepenų echogeniškumo pokyčiai: hiperechogeniškumoas 78 proc., padidėjęs periportinis echogeniškumas 28 proc. Kiekvienam panktam pacientui rasti steatozės požymiai. Mūsų duomenimis, ultragarsininis kepenų tyrimas yra informatyvus metodas, išaiškinant ankstyvus hepatobiliarinės sitemos pokyčius vaikams, sergantiems cistine fibroze. |
|
Žmogaus imunodeficito virusas, įgytas imunodeficito sindromas ir tuberkuliozė
Albinas Naudžiūnas Kauno medicinos universiteto pulmonologijos ir imunologijos klinika, Kaunas
Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), įgytas imunodeficito sindromas (AIDS) ir tuberkuliozė (TB) yra labai paplitusi žemiau Sacharos esančiose Afrikos šalyse, Azijoje ir Pietų Amerikoje. Keli ŽIV bei TB atvejai diagnozuoti ir Lietuvoje. Klinikiniai požymiai ŽIV, AIDS ir TB: iš anamnezės lytiniu būdu perduodama liga, herpes zoster, pasikartojančios pneumonijos, kūno masės mažėjimas (>10 kg arga 20 proc. nuo normalios kūno masės), viduriavimas (>1 mėn.), skausmingas rijimas (dėl stemplės candida infekcijos), periferinė sensorinė galūnių neuropatija, pūlingi bėrimai, Kapoši sarkoma, simetrinė generalizuota limfadenopatija, burnos kandidozė, genitalijų išopėjimas. |
|
Paieška internete:
|
