|
Vaikų pulmonologija ir alergologija
2002 m. spalis, V tomas, Nr. 3 (pp.1801-1902) |
Informacija
autoriams |
|
Turinys:
Ieva
Laimutė Indrėjaitytė, Iveta Skurvydienė, Arūnas Valiulis.
Cistine fibroze sergančių ligonių ilgalaikės priežiūros
organizacijos principai
Edvardas
Danila, Laimutė Jurgauskienė, Radvilė Malickaitė, Remigijus Nargėla,
Laimutė Jurgauskienė, Regina Aleksonienė, Bronislovas Šatkauskas.
Bronchoalveolinio lavažo reikšmė sarkoidozės diagnostikai
Laimutė
Vaidelienė, Jurgis Bojarskas. Bronchų hiperreaktyvumo reikšmė vaikų
bronchų astmos diferencinei diagnostikai
Aušra
Kaminskaitė. CD4 T limfocitų skaičiaus įtaka plaučių tuberkuliozės
klinikinei-rentgenologinei formai
Miglė
Klimantavičienė, Arūnas Valiulis.
Bronchų astma ir obstrukciniu bronchitu sergančių ikimokyklinio amžiaus
vaikų bronchų atsakas į salbutamolį
Aleksandras
Balbieris, Remigijus Valdemaras Nargėla, Artūras Andziulis, Genius
Alfonsas Norvaišas. Gyvenimo kokybės matavimai astma sergantiems
pacientams Šv. George ligoninės pulmonologine anketa
Danutė
Astrauskienė. Kingella kingae - dažnėjančių vaikų invazinių
infekcijų sukėlėjas
Stanislovas
Maknavičius. Vaikų tarpuplaučio neurogeniniai navikai.
Albinas
Naudžiūnas, Skaidrius Miliauskas. Rezistentiškumo aktyvintam C
proteinui įtaka venų tromboembolijų klinikai
Petras
Kaltenis. Nauji makrolidų grupės antibiotikų veikimo aspektai
Algimantas
Vingras, Danutė Skuodytė. Mikoplazminės ir chlomidinės infekcijos
diagnostika
Globalinė
astmos kontrolės iniciatyva 2002. Kišeninis astmos gydymo ir prevencijos
vadovas
|
|
pp.
1804-1811
Cistine
fibroze sergančių ligonių ilgalaikės priežiūros organizacijos
principai
Ieva
Laimutė Indrėjaitytė1, Iveta Skurvydienė2, Arūnas
Valiulis1
Vilniaus
m. universitetinės ligoninės Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos
klinika1, Vilnius; Tauragės apskrities ligoninė2,
Tauragė
Cistinė
fibrozė pirmą kartą aprašyta daugiau nei prieš 60 metų. Ilgą laiką
ši liga buvo laikoma "fatališka", tačiau per pastaruosius
tris dešimtmečius kai kuriose šalyse ligonių gyvenimo trukmė peržengė
30 metų ribą, pagerėjo ir ligonių gyvenimo kokybė. Manoma, kad tai
pasiekta ne vien dėl ląstelinių ir molekulinių biologinių atradimų,
o dėl naujų ankstyvosios diagnostikos bei aktyvesnio, efektyvesnio
kompleksinio gydymo. Lietuvoje vidutinis ligonių amžius tesiekia 15 metų
(be suaugusiųjų duomenų). Pastaruoju metu tapo prieinamas efektyvesnis
gydymas antibiotikais, kasos fermentais, mukolitikais. Pakito ir požiūris
į CF ligonių maitinimą, todėl norint toliau gerinti ligonių gyvenimo
trukmę bei kokybę tapo būtina geriau organizuoti ilgalaikę CF sergančių
ligonių priežiūrą. Autoriai, remdamiesi žymiausių pasaulio CF centrų
patirtimi, patiekia konkrečias ilgalaikės priežiūros rekomendacijas.
TURINYS |
|
pp.
1812-1816
Bronchoalveolinio
lavažo reikšmė sarkoidozės diagnostikai
Edvardas
Danila1, Laimutė Jurgauskienė2, Radvilė Malickaitė2,
Remigijus Nargėla1, Marija Avižienienė2, Regina
Aleksonienė1, Bronislovas Šatkauskas1
Vilniaus
universiteto ligoninės Santariškių klinikos Pulmonologijos ir
alergologijos klinika1; Klinikinės imunologijos laboratorija2,
Vilnius
Sarkoidozė - tai multiorganinė
liga, pasireiškianti imuniniu atsaku vyraujant ląsteliniam pažeistuose
organuose. Ja, kaip manoma, po ekspozicijos su aplinkos veiksniais (antigenais),
kuriuos galima perduoti (ar pernešti) kitam asmeniui, suserga genetinę
predispoziciją turintys žmonės. Darbo tikslas buvo nustatyti ligonių,
sergančių sarkoidoze, bronchoalveolinio lavažo skysčio
imunokompetentinių ląstelių pokyčius ir jų diagnostinę vertę. Ištirta
80 ligonių, sergančių sarkoidoze ir 38 sveiki savanoriai. Visiems
tiriamiesiems atliktas klinikinis kraujo, kraujo dujų, krūtinės ląstos
rentgeninis tyrimas, spirometrija, fibrobronchoskopija, bronchoalveolinis
lavažas ir BAL skysčio citologinis ir imuninis tyrimas. Mūsų tirtų
pacientų BAL skysčio limfocitų skaičius buvo beveik tris kartus
didesnis nei sveikų asmenų. 63 proc. ligonių, sergančių sarkoidoze,
BAL skystyje rasta makrofagų-limfocitų rozečių. Sarkoidoze sergančių
pacientų BAL skysčio CD4/CD8 T limfocitų santykis (7,2±4,6) buvo
statistiškai patikimai didesnis negu sveikų asmenų (1,3±0,7). Išvada:
BAL skysčio imunokompetentinių ląstelių pokyčiai sergant sarkoidoze
statistiškai patikimai skiriasi nuo sveikų asmenų, todėl
bronchoalveolinis lavažas gali būti taikomas sarkoidozės diagnostikai.
TURINYS |
|
pp.
1817-1823
Bronchų
hiperreaktyvumo reikšmė vaikų bronchų astmos diferencinei diagnostikai
Laimutė
Vaidelienė, Jurgis Bojarskas
Kauno
medicinos universiteto Vaikų ligų klinika, Kaunas
Pastarąjį dešimtmetį daug pasiekta tiriant suaugusiųjų bronchų
astmos ir bronchų hiperreaktyvumo patogenezę. Tačiau apie pokyčius
vaikų kvėpavimo takuose duomenų palyginti nedaug. Bronchų reaktyvumo
tyrimai vaikams Lietuvoje nėra plačiai atliekami. Mūsų darbo tikslas
buvo įvertinti alergiškų vaikų bronchų reaktyvumą bei nustatyti
bronchų hiperreaktyvumo ryšį su bronchų astma bei kitomis alerginėmis
ligomis ir jų simptomais. Tik 29,0 proc. jautrių inhaliaciniams
alergenams ir nurodžiusių kokius nors alergijos simptomus vaikų
nenustatytas BHR. net 27,3 proc. vaikų, kurių provokacinis bronchų
reaktyvumo mėginys buvo teigiamas, dar neturėjo klinikinių bronchų
obstrukcijos požymių. Svarbu pažymėti, kad visiems 30 bronchų astmos
simptomus nurodžiusiems vaikams, kuriems buvo atliktas bronchų
reaktyvumo mėginys, jis buvo teigiamas. Bronchų astma diagnozuota 70
proc. astmos simptomus, taip pat ir bronchų hiperreaktyvumą turinčių
vaikų. 70 proc. alerginio rinito simptomų turinčių vaikų taip pat
nustatytas BHR, nors bronchų astmos simptomų jie neturėjo. Tačiau nei
vienam iš vaikų, nurodžiusių tik atopinio dermatito simptomus, BHR
neradome. Taip pat nustatėme, kad sausas kosulys alergiškiems
inhaliaciniams alergenams vaikams statistiškai reikšmingai dažniau
susijęs su bronchų hiperreaktyvumu (80 proc.) nei nealergiškiems
vaikams (50 proc.).
TURINYS
|
|
pp.
1824-1830
CD4
T limfocitų skaičiaus įtaka plaučių tuberkuliozės
klinikinei-rentgenologinei formai
Aušra
Kaminskaitė
Vilniaus
universiteto Medicinos fakulteto Pulmonologijos klinika, Vilnius
Įvertinus CD4 limfocitų skaičių ir
CD4/CD8 kraujyje, atlikta analizė tarp krūtinės ląstos rentgeninio
tyrimo ir CD4 limfocitų skaičiaus. 1 grupę sudarė 12 ligonių
(28-45 m. amžiaus vyrų, 1 moteris), sergančių išplitusia destrukcine
plaučių tuberkulioze: krūtinės ląstos rentgenogramose nustatyti
diseminacijos pobūdžio ar infiltraciniai pokyčiai, apimantys ne mažiau
2 plaučių skilčių bei ertmės. Tuberkuliozės diagnozė visiems 12
ligonių patvirtinta bakteriologiniais tyrimais. 2 grupę sudaro 6
ligoniai (visi vyrai, 21-74m.), sergantys ūmine generalizuota
tuberkulioze: 5 - miliarine tuberkulioze su hematogeninės diseminacijos
požymiais plaučiuose, 1 - generalizuotas tuberkuliozinis limfadenitas be
pokyčių palučiuos; tuberkuliozės diagnozė jiems buvo patvirtinta
histologiniu tyrimu. 1 ligonių grupėje CD4 T limfocitų kiekis kraujyje
daugeliu atveju buvo normos ribose: CD4 - 580-870/mkl (50 proc. ± 9,5
proc.); CD4/CD8 - 0,69 ± 0,5. Tyrimų rezultatai rodo, kad klinikinė-rentgeninė
plaučių tuberkuliozės forma priklauso nuo CD4 T limfocitų kiekio
kraujyje.
TURINYS |
|
pp.
1831-1836
Bronchų
astma ir obstrukciniu bronchitu sergančių ikimokyklinio amžiaus vaikų
bronchų atsakas į salbutamolį
Miglė
Klimantavičienė1, Arūnas Valiulis2
Vilniaus
universitetas1, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų
ligų klinika2, Vilnius
Tyrimo tikslas buvo palyginti švokščiančių dėl atopinės bronchų
astmos paūmėjimo ir infekcijos sąlygoto obstrukcinio bronchito vaikų
kvėpavimo takų pasipriešinimą (Rint) bei jų atsaką į
bronchus plečiantį vaistą. Rint buvo išmatuotas prieš (bazinis)
ir po salbutamolio 200 mcg inhaliacijos (pobronchodilatacinis) 15 vaikų,
sergančių atopine bronchų astma, 19 vaikų, sergančių infekcijos sąlygotu
obstrukciniu bronchitu. Kontrolinę grupę sudarė 213 sveikų vaikų,
kuriems buvo išmatuotas tik bazinis Rint. Jų amžiaus
vidurkis buvo 4 (2-6) metai. Bazinis Rint visų trijų gupių
vaikams nesiskyrė, o atsakas į salbutamolį buvo 1,39 (pokytis 28
proc.), obstrukciniu bronchitu sergančių vaikų atitinkamai - 1,17 (15
proc.). Švokščiantys dėl atopinės bronchų astmos paūmėjimo arba
infekcijos sąlygoto obstrukcinio bronchito ikimokyklinio amžiaus vaikai
turėjo skirtingą kvėpavimo takų reaktyvumą.
TURINYS |
|
pp.
1837-1845
Gyvenimo
kokybės matavimai astma sergantiems pacientams Šv. George ligoninės
pulmonologine anketa
Aleksandras
Balbieris1, Remigijus Valdemaras Nargėla1, Artūras
Andziulis1, Genius Alfonsas Norvaišas2
Vilniaus
universiteto Pulmonologijos ir alergologijos klinika1, Vilnius;
VĮ Klaipėdos Raudonojo kryžiaus ligoninės pulmonologijos-alergologijos
skyrius2, Klaipėda
Buvo ištirtas 601 bronchų astma sergantis
pacientas, įvertinant jų gyvenimo kokybę (GK), naudojant Šv. George
ligoninės pulmonologinę anketą (ŠGPA).
Nustatyti ŠGPA rodikliai rodo sergančiųjų BA GK sutrikimą,
nepriklausomai nuo ligos sunkumo (95 proc. patikimumo pasikliautiniai
intervalai: SUMINIO rodiklio 53-55, SIMPTOMŲ 64-68, DALYVUMO 43-46,
VEIKLUMO 60-64).
Vertinant pakenkimo pobūdį, pacientai nurodė, kad labiausiai jų GK
trikdo SIMPTOMAI, kiek mažiau VEIKLUMO sumažėjimas, mažiausiai -
DALYVUMO ribojimai.
Visų rodiklių imčių ryšiai su pagrindiniu integruotu SUMINIU rodikliu
vertinama kaip gera ir pakankamai determinuota, turinti pakankamas
tarpusavio sąsajas.
ŠGPA rodikliai nepriklauso nuo tokių demografinių rodiklių, kaip
tiriamųjų amžius, lytis, ligos trukmė.
TURINYS |
|
pp.
1846-1854
Kingella
kingae - dažnėjančių vaikų invazinių infekcijų sukėlėjas
Danutė
Astrauskienė
Vilniaus
universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, Vilnius
K.kingae
- prieš keturis dešimtmečius aprašyta â-hemolitinė gramneigiama
lazdelė. Kaip viršutinių kvėpavimo takų normalios floros dalis ji išaiškinama
1 proc. vaikų. Paaiškėjus, kad K.kingae gali sukelti vaikams
invazines infekcijas dažniau nei manyta, pastarajame dešimtmetyje ji
pradėta tyrinėti plačiau. Nustatyta, kad jai išaiškinti pasėlius
geriausia daryti nuo tonzilių paviršiaus ir auginti ant kraujo agaro,
pridėjus į jį vankomicino. Auginant bakteriją iš sinovinio skysčio,
geriausia sėti į BACTEC terpę kraujo pasėliams arba į BacT/Alert
system ("Organon Teknika", JAV) terpės. Ši bakterija jautri ß-laktaminiams
antibiotikams makrolidams, tetraciklinui, chloramfenikoliui, gentamicinui,
ciprofloksacinui bei kotrimoksazoliui, atspari vankomicinui. K.kingae
invazinių infekcijų pradžiai turi reikšmės kvėpavimo takų gleivinės
pažeidimas, ypač sergant virusinėms ligoms. Didžioji jos sukeliamų
invazinių infekcijų dalis tenka vaikams iki 5 m. amžiaus, dažniausiai
jomis serga 6-24 mėn. amžiaus vaikai. Apie tris ketvirtadalius šių
infekcijų sudaro septiniai artritai ir osteomielitai. K.kingae
gali sukelti ir endokarditą (taip pat ir mokyklinio amžiaus vaikams bei
suaugusiesiems), meningitą, apatinių kvėpavimo takų, akių bei minkštųjų
audinių ligas, bakteremijas. Paskyrus antibakterinį gydymą, K.kingae
sukeltos vaikų invazinės infekcijos (išskyrus endokarditą) paprastai
turi gerybinę eigą.
TURINYS |
|
pp.
1855-1860
Vaikų
tarpuplaučio neurogeniniai navikai
Stanislovas
Maknavičius
Respublikinė
Vilniaus universitetinė vaikų ligoninė, Chirurgijos klinika, Vilnius
1979-2001
m. operavome 29 vaikus dėl tarpuplaučio neurogeninių navikų (20 dėl
piktybinių ir 9 dėl gerybinių). Piktybiniais navikais dažniau sirgo
berniukai - atitinkamai 12 ir 8, o gerybinius neurogeninius navikus
tarpuplautyje radome 4 berniukams ir 5 mergaitėms (bendras berniukų ir
mergaičių santykis - 16:13).
Iki 1 metų amžiaus iš bendro skaičiaus buvo 44,8 proc. vaikų. Iš
piktybiniais neurogeninias tarpuplaučio navikais sergančių vaikų iki 1
metų buvo 60 proc. Pagrindiniai diagnostiniai metodai - bendraklinikiniai
simptomai (vaiko vangumas, anemija, ENG padidėjimas, skausmai kauluose, sąnarių
skausmai, radikulalgija, paraplegija, bronchitai), rentgenologiniai, KT,
MR, ultragarsas, laktatdehidrogenazės nustatymas. Genetinių tyrimų,
katecholaminų kiekio nustatyti galimybės neturime.
Pagrindinis diagnostinis ir gydymo metodas - chirurginis (naviko pašalinimas,
navikinių mazgų pašalinimas). Kuo mažesnė stadija, tuo didesnė
galimybė radikaliau pašalinti, sėkmingiau taikyti chemoterapiją,
pasveikti ar sulaukti remisijos.
Vaikai po gerybinių navikų pašalinimo pasveiko. Neuroblastoma buvo dažniausias
piktybinis tarpuplaučio navikas, o ganglioneuroma - dažniausias
gerybinis navikas. Neuroblastomos paveldėjimo galimybę įrodo genetiniai
tyrimai.
TURINYS
|
|
pp.
1861-1869
Rezistentiškumo
aktyvintam C proteinui įtaka venų tromboembolijų klinikai
Albinas
Naudžiūnas, Skaidrius Miliauskas
Kauno
medicinos universitetas, Kaunas
Darbo
tikslas - nustatyti paveldimo venų tromboembolijų rizikos faktoriaus
rezistentiškumo aktyvintam C proteinui (APC-R) paplitimą tarp sergančiųjų
venų tromboembolijomis (VT), ištirti, kokio amžiaus ligoniams pasireiškia
VT, esant APC-R ir be jo, taip pat ar ši mutacija turi įtakos VT
pasikartojimui. Nustatyta, kad APC-R, kaip paveldėtas VT rizikos
faktorius, rastas 22,1±4,07 proc. sirgusiųjų VT ir 7,1±3,07 proc.
sveikų asmenų (p=0,006). Žmonių, turinčių ir neturinčių APC-R, amžius
pirmojo VT epizodo metu statistiškai patikimai nesiskyrė. Neradome
statistiškai patikimo skirtumo ir tarp APC-R buvimo ligoniams, kuriems VT
pasikartojo (28,6 proc.) ir kuriems nepasikartojo (20,5 proc.) bei APC-R
ir pagrindinės, PATE sąlygojusios ligos, statistinio ryšio.
TURINYS |
|
pp.
1870-1875
Nauji
makrolidų grupės antibiotikų veikimo aspektai
Petras
Kaltenis
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto
Pediatrijos centras, Vilnius
Straipsnio
tikslas - pateikti trumpa istorijos apžvalgą ir naujausius duomenis apie
makrolidų grupės antibiotikų poveikį uždegimo reakcijai ir imunitetui.
Nurodoma, kad kai kurie makrolidai, vartojami kartu su gliukokortikoidais
bronchų astmai gydyti, mažina steroidų poreikį (pasireiškia steroidų
taupomasis makrolidų poveikis). Daugelis makrolidų vienaip ar kitaip
veikia citokinų, aktyviųjų deguonies radikalų ir kitų uždegimo bei
imuniteto mediatorių apykaitą. Pateikiama duomenų apie teigiamą
makrolidų poveikį gydant bronchų astmą, lėtinį sinusitą, cistinę
fibrozę.
TURINYS |
|
pp.
1876-1883
Mikoplazminės
ir chlomidinės infekcijos diagnostika
Algimantas
Vingras1, Danutė Skuodytė2
Vilniaus
universiteto Bendrosios praktikos gydytojo centras1; Medicininių
tyrimų laboratorija "Geromeda"2, Vilnius
Tarp
vaikų viršutinių ir apatinių kvėpavimo organų ligų sukėlėjų vis
dažniau aptinkama atipinė mikroflora - M.pneumoniae ir C.pneumoniae.
Epidemiologiniai duomenys, klinikiniai ligų simptomai, kraujo,
rentgenologiniai pokyčiai nėra patikimi kriterijai nustatyti, kokie sukėlėjai
- virusai ar bakterijos, taip pat atipiniai sukėlėjai sukėlė ligą. Dėl
to vaikus, sergančius viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligomis,
ypač jomis užsitęsus, reikėtų dažniau tirti ir dėl
mikoplazminės bei chlamidinės infekcijos. Straipsnyje aptarti
klinikiniai M.pneumoniae ir C.pneumoniae sukeltų viršutinių
bei apatinių kvėpavimo organų ligų simptomai, taip pat laboratorinė
šių sukėlėjų diagnostika ir jos interpretacija. Pirmenybė teikiama
imunofermentiaim diagnostikos metodui. Pateiktos rekomendacijos, kad siųsti
ligonį specifinių IgM ir IgG nustatyti.
TURINYS |
| |
English
version
|