Vaikų pulmonologija ir alergologija

  Ketvirtinis žurnalas pediatrams, vaikų pulmonologams ir alergologams


     2002 m. spalis, V tomas, Nr. 3 (pp.1801-1902)

Informacija autoriams


 


Turinys:

 

Ieva Laimutė Indrėjaitytė, Iveta Skurvydienė, Arūnas Valiulis. Cistine fibroze sergančių ligonių ilgalaikės priežiūros organizacijos principai

Edvardas Danila, Laimutė Jurgauskienė, Radvilė Malickaitė, Remigijus Nargėla, Laimutė Jurgauskienė, Regina Aleksonienė, Bronislovas Šatkauskas. Bronchoalveolinio lavažo reikšmė sarkoidozės diagnostikai

Laimutė Vaidelienė, Jurgis Bojarskas. Bronchų hiperreaktyvumo reikšmė vaikų bronchų astmos diferencinei diagnostikai

Aušra Kaminskaitė. CD4 T limfocitų skaičiaus įtaka plaučių tuberkuliozės klinikinei-rentgenologinei formai

Miglė Klimantavičienė, Arūnas Valiulis. Bronchų astma ir obstrukciniu bronchitu sergančių ikimokyklinio amžiaus vaikų bronchų atsakas į salbutamolį

Aleksandras Balbieris, Remigijus Valdemaras Nargėla, Artūras Andziulis, Genius Alfonsas Norvaišas. Gyvenimo kokybės matavimai astma sergantiems pacientams Šv. George ligoninės pulmonologine anketa

Danutė Astrauskienė. Kingella kingae - dažnėjančių vaikų invazinių infekcijų sukėlėjas

Stanislovas Maknavičius. Vaikų tarpuplaučio neurogeniniai navikai.

Albinas Naudžiūnas, Skaidrius Miliauskas. Rezistentiškumo aktyvintam C proteinui įtaka venų tromboembolijų klinikai

Petras Kaltenis. Nauji makrolidų grupės antibiotikų veikimo aspektai

Algimantas Vingras, Danutė Skuodytė. Mikoplazminės ir chlomidinės infekcijos diagnostika

Globalinė astmos kontrolės iniciatyva 2002. Kišeninis astmos gydymo ir prevencijos vadovas


 

pp. 1804-1811

Cistine fibroze sergančių ligonių ilgalaikės priežiūros organizacijos principai

 

Ieva Laimutė Indrėjaitytė1, Iveta Skurvydienė2, Arūnas Valiulis1

Vilniaus m. universitetinės ligoninės Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos klinika1, Vilnius; Tauragės apskrities ligoninė2, Tauragė

 

   Cistinė fibrozė pirmą kartą aprašyta daugiau nei prieš 60 metų. Ilgą laiką ši liga buvo laikoma "fatališka", tačiau per pastaruosius tris dešimtmečius kai kuriose šalyse ligonių gyvenimo trukmė peržengė 30 metų ribą, pagerėjo ir ligonių gyvenimo kokybė. Manoma, kad tai pasiekta ne vien dėl ląstelinių ir molekulinių biologinių atradimų, o dėl naujų ankstyvosios diagnostikos bei aktyvesnio, efektyvesnio kompleksinio gydymo. Lietuvoje vidutinis ligonių amžius tesiekia 15 metų (be suaugusiųjų duomenų). Pastaruoju metu tapo prieinamas efektyvesnis gydymas antibiotikais, kasos fermentais, mukolitikais. Pakito ir požiūris į CF ligonių maitinimą, todėl norint toliau gerinti ligonių gyvenimo trukmę bei kokybę tapo būtina geriau organizuoti ilgalaikę CF sergančių ligonių priežiūrą. Autoriai, remdamiesi žymiausių pasaulio CF centrų patirtimi, patiekia konkrečias ilgalaikės priežiūros rekomendacijas.

TURINYS

pp. 1812-1816

Bronchoalveolinio lavažo reikšmė sarkoidozės diagnostikai

 

Edvardas Danila1, Laimutė Jurgauskienė2, Radvilė Malickaitė2, Remigijus Nargėla1, Marija Avižienienė2, Regina Aleksonienė1, Bronislovas Šatkauskas1

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Pulmonologijos ir alergologijos klinika1; Klinikinės imunologijos laboratorija2, Vilnius

 

   Sarkoidozė - tai multiorganinė liga, pasireiškianti imuniniu atsaku vyraujant ląsteliniam pažeistuose organuose. Ja, kaip manoma, po ekspozicijos su aplinkos veiksniais (antigenais), kuriuos galima perduoti (ar pernešti) kitam asmeniui, suserga genetinę predispoziciją turintys žmonės. Darbo tikslas buvo nustatyti ligonių, sergančių sarkoidoze, bronchoalveolinio lavažo skysčio imunokompetentinių ląstelių pokyčius ir jų diagnostinę vertę. Ištirta 80 ligonių, sergančių sarkoidoze ir 38 sveiki savanoriai. Visiems tiriamiesiems atliktas klinikinis kraujo, kraujo dujų, krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas, spirometrija, fibrobronchoskopija, bronchoalveolinis lavažas ir BAL skysčio citologinis ir imuninis tyrimas. Mūsų tirtų pacientų BAL skysčio limfocitų skaičius buvo beveik tris kartus didesnis nei sveikų asmenų. 63 proc. ligonių, sergančių sarkoidoze, BAL skystyje rasta makrofagų-limfocitų rozečių. Sarkoidoze sergančių pacientų BAL skysčio CD4/CD8 T limfocitų santykis (7,2±4,6) buvo statistiškai patikimai didesnis negu sveikų asmenų (1,3±0,7). Išvada: BAL skysčio imunokompetentinių ląstelių pokyčiai sergant sarkoidoze statistiškai patikimai skiriasi nuo sveikų asmenų, todėl bronchoalveolinis lavažas gali būti taikomas sarkoidozės diagnostikai.

TURINYS

pp. 1817-1823

Bronchų hiperreaktyvumo reikšmė vaikų bronchų astmos diferencinei diagnostikai

 

Laimutė Vaidelienė, Jurgis Bojarskas

Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinika, Kaunas

 

   Pastarąjį dešimtmetį daug pasiekta tiriant suaugusiųjų bronchų astmos ir bronchų hiperreaktyvumo patogenezę. Tačiau apie pokyčius vaikų kvėpavimo takuose duomenų palyginti nedaug. Bronchų reaktyvumo tyrimai vaikams Lietuvoje nėra plačiai atliekami. Mūsų darbo tikslas buvo įvertinti alergiškų vaikų bronchų reaktyvumą bei nustatyti bronchų hiperreaktyvumo ryšį su bronchų astma bei kitomis alerginėmis ligomis ir jų simptomais. Tik 29,0 proc. jautrių inhaliaciniams alergenams ir nurodžiusių kokius nors alergijos simptomus vaikų nenustatytas BHR. net 27,3 proc. vaikų, kurių provokacinis bronchų reaktyvumo mėginys buvo teigiamas, dar neturėjo klinikinių bronchų obstrukcijos požymių. Svarbu pažymėti, kad visiems 30 bronchų astmos simptomus nurodžiusiems vaikams, kuriems buvo atliktas bronchų reaktyvumo mėginys, jis buvo teigiamas. Bronchų astma diagnozuota 70 proc. astmos simptomus, taip pat ir bronchų hiperreaktyvumą turinčių vaikų. 70 proc. alerginio rinito simptomų turinčių vaikų taip pat nustatytas BHR, nors bronchų astmos simptomų jie neturėjo. Tačiau nei vienam iš vaikų, nurodžiusių tik atopinio dermatito simptomus, BHR neradome. Taip pat nustatėme, kad sausas kosulys alergiškiems inhaliaciniams alergenams vaikams statistiškai reikšmingai dažniau susijęs su bronchų hiperreaktyvumu (80 proc.) nei nealergiškiems vaikams (50 proc.).

TURINYS

pp. 1824-1830

CD4 T limfocitų skaičiaus įtaka plaučių tuberkuliozės klinikinei-rentgenologinei formai

 

Aušra Kaminskaitė

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Pulmonologijos klinika, Vilnius

 

   Įvertinus CD4 limfocitų skaičių ir CD4/CD8 kraujyje, atlikta analizė tarp krūtinės ląstos rentgeninio tyrimo ir CD4  limfocitų skaičiaus. 1 grupę sudarė 12 ligonių (28-45 m. amžiaus vyrų, 1 moteris), sergančių išplitusia destrukcine plaučių tuberkulioze: krūtinės ląstos rentgenogramose nustatyti diseminacijos pobūdžio ar infiltraciniai pokyčiai, apimantys ne mažiau 2 plaučių skilčių bei ertmės. Tuberkuliozės diagnozė visiems 12 ligonių patvirtinta bakteriologiniais tyrimais. 2 grupę sudaro 6 ligoniai (visi vyrai, 21-74m.), sergantys ūmine generalizuota tuberkulioze: 5 - miliarine tuberkulioze su hematogeninės diseminacijos požymiais plaučiuose, 1 - generalizuotas tuberkuliozinis limfadenitas be pokyčių palučiuos; tuberkuliozės diagnozė jiems buvo patvirtinta histologiniu tyrimu. 1 ligonių grupėje CD4 T limfocitų kiekis kraujyje daugeliu atveju buvo normos ribose: CD4 - 580-870/mkl (50 proc. ± 9,5 proc.); CD4/CD8 - 0,69 ± 0,5. Tyrimų rezultatai rodo, kad klinikinė-rentgeninė plaučių tuberkuliozės forma priklauso nuo CD4 T limfocitų kiekio kraujyje.

TURINYS

pp. 1831-1836

Bronchų astma ir obstrukciniu bronchitu sergančių ikimokyklinio amžiaus vaikų bronchų atsakas į salbutamolį

 

Miglė Klimantavičienė1, Arūnas Valiulis2

Vilniaus universitetas1, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinika2, Vilnius

 

   Tyrimo tikslas buvo palyginti švokščiančių dėl atopinės bronchų astmos paūmėjimo ir infekcijos sąlygoto obstrukcinio bronchito vaikų kvėpavimo takų pasipriešinimą (Rint) bei jų atsaką į bronchus plečiantį vaistą. Rint buvo išmatuotas prieš (bazinis) ir po salbutamolio 200 mcg inhaliacijos (pobronchodilatacinis) 15 vaikų, sergančių atopine bronchų astma, 19 vaikų, sergančių infekcijos sąlygotu obstrukciniu bronchitu. Kontrolinę grupę sudarė 213 sveikų vaikų, kuriems buvo išmatuotas tik bazinis Rint. Jų amžiaus vidurkis buvo 4 (2-6) metai. Bazinis Rint visų trijų gupių vaikams nesiskyrė, o atsakas į salbutamolį buvo 1,39 (pokytis 28 proc.), obstrukciniu bronchitu sergančių vaikų atitinkamai - 1,17 (15 proc.). Švokščiantys dėl atopinės bronchų astmos paūmėjimo arba infekcijos sąlygoto obstrukcinio bronchito ikimokyklinio amžiaus vaikai turėjo skirtingą kvėpavimo takų reaktyvumą.

TURINYS

pp. 1837-1845

Gyvenimo kokybės matavimai astma sergantiems pacientams Šv. George ligoninės pulmonologine anketa

 

Aleksandras Balbieris1, Remigijus Valdemaras Nargėla1, Artūras Andziulis1, Genius Alfonsas Norvaišas2

Vilniaus universiteto Pulmonologijos ir alergologijos klinika1, Vilnius; VĮ Klaipėdos Raudonojo kryžiaus ligoninės pulmonologijos-alergologijos skyrius2, Klaipėda

 

   Buvo ištirtas 601 bronchų astma sergantis pacientas, įvertinant jų gyvenimo kokybę (GK), naudojant Šv. George ligoninės pulmonologinę anketą (ŠGPA).

   Nustatyti ŠGPA rodikliai rodo sergančiųjų BA GK sutrikimą, nepriklausomai nuo ligos sunkumo (95 proc. patikimumo pasikliautiniai intervalai: SUMINIO rodiklio 53-55, SIMPTOMŲ 64-68, DALYVUMO 43-46, VEIKLUMO 60-64).

   Vertinant pakenkimo pobūdį, pacientai nurodė, kad labiausiai jų GK trikdo SIMPTOMAI, kiek mažiau VEIKLUMO sumažėjimas, mažiausiai - DALYVUMO ribojimai.

   Visų rodiklių imčių ryšiai su pagrindiniu integruotu SUMINIU rodikliu vertinama kaip gera ir pakankamai determinuota, turinti pakankamas tarpusavio sąsajas.

   ŠGPA rodikliai nepriklauso nuo tokių demografinių rodiklių, kaip tiriamųjų amžius, lytis, ligos trukmė.

TURINYS

pp. 1846-1854

Kingella kingae - dažnėjančių vaikų invazinių infekcijų sukėlėjas

 

Danutė Astrauskienė

Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, Vilnius

 

   K.kingae - prieš keturis dešimtmečius aprašyta â-hemolitinė gramneigiama lazdelė. Kaip viršutinių kvėpavimo takų normalios floros dalis ji išaiškinama 1 proc. vaikų. Paaiškėjus, kad K.kingae gali sukelti vaikams invazines infekcijas dažniau nei manyta, pastarajame dešimtmetyje ji pradėta tyrinėti plačiau. Nustatyta, kad jai išaiškinti pasėlius geriausia daryti nuo tonzilių paviršiaus ir auginti ant kraujo agaro, pridėjus į jį vankomicino. Auginant bakteriją iš sinovinio skysčio, geriausia sėti į BACTEC terpę kraujo pasėliams arba į BacT/Alert system ("Organon Teknika", JAV) terpės. Ši bakterija jautri ß-laktaminiams antibiotikams makrolidams, tetraciklinui, chloramfenikoliui, gentamicinui, ciprofloksacinui bei kotrimoksazoliui, atspari vankomicinui. K.kingae invazinių infekcijų pradžiai turi reikšmės kvėpavimo takų gleivinės pažeidimas, ypač sergant virusinėms ligoms. Didžioji jos sukeliamų invazinių infekcijų dalis tenka vaikams iki 5 m. amžiaus, dažniausiai jomis serga 6-24 mėn. amžiaus vaikai. Apie tris ketvirtadalius šių infekcijų sudaro septiniai artritai ir osteomielitai. K.kingae gali sukelti ir endokarditą (taip pat ir mokyklinio amžiaus vaikams bei suaugusiesiems), meningitą, apatinių kvėpavimo takų, akių bei minkštųjų audinių ligas, bakteremijas. Paskyrus antibakterinį gydymą, K.kingae sukeltos vaikų invazinės infekcijos (išskyrus endokarditą) paprastai turi gerybinę eigą.

TURINYS

pp. 1855-1860

Vaikų tarpuplaučio neurogeniniai navikai

 

Stanislovas Maknavičius

Respublikinė Vilniaus universitetinė vaikų ligoninė, Chirurgijos klinika, Vilnius

 

   1979-2001 m. operavome 29 vaikus dėl tarpuplaučio neurogeninių navikų (20 dėl piktybinių ir 9 dėl gerybinių). Piktybiniais navikais dažniau sirgo berniukai - atitinkamai 12 ir 8, o gerybinius neurogeninius navikus tarpuplautyje radome 4 berniukams ir 5 mergaitėms (bendras berniukų ir mergaičių santykis - 16:13).

   Iki 1 metų amžiaus iš bendro skaičiaus buvo 44,8 proc. vaikų. Iš piktybiniais neurogeninias tarpuplaučio navikais sergančių vaikų iki 1 metų buvo 60 proc. Pagrindiniai diagnostiniai metodai - bendraklinikiniai simptomai (vaiko vangumas, anemija, ENG padidėjimas, skausmai kauluose, sąnarių skausmai, radikulalgija, paraplegija, bronchitai), rentgenologiniai, KT, MR, ultragarsas, laktatdehidrogenazės nustatymas. Genetinių tyrimų, katecholaminų kiekio nustatyti galimybės neturime.

   Pagrindinis diagnostinis ir gydymo metodas - chirurginis (naviko pašalinimas, navikinių mazgų pašalinimas). Kuo mažesnė stadija, tuo didesnė galimybė radikaliau pašalinti, sėkmingiau taikyti chemoterapiją, pasveikti ar sulaukti remisijos.

   Vaikai po gerybinių navikų pašalinimo pasveiko. Neuroblastoma buvo dažniausias piktybinis tarpuplaučio navikas, o ganglioneuroma - dažniausias gerybinis navikas. Neuroblastomos paveldėjimo galimybę įrodo genetiniai tyrimai.

TURINYS

pp. 1861-1869

Rezistentiškumo aktyvintam C proteinui įtaka venų tromboembolijų klinikai

 

Albinas Naudžiūnas, Skaidrius Miliauskas

Kauno medicinos universitetas, Kaunas

 

   Darbo tikslas - nustatyti paveldimo venų tromboembolijų rizikos faktoriaus rezistentiškumo aktyvintam C proteinui (APC-R) paplitimą tarp sergančiųjų venų tromboembolijomis (VT), ištirti, kokio amžiaus ligoniams pasireiškia VT, esant APC-R ir be jo, taip pat ar ši mutacija turi įtakos VT pasikartojimui. Nustatyta, kad APC-R, kaip paveldėtas VT rizikos faktorius, rastas 22,1±4,07 proc. sirgusiųjų VT ir 7,1±3,07 proc. sveikų asmenų (p=0,006). Žmonių, turinčių ir neturinčių APC-R, amžius pirmojo VT epizodo metu statistiškai patikimai nesiskyrė. Neradome statistiškai patikimo skirtumo ir tarp APC-R buvimo ligoniams, kuriems VT pasikartojo (28,6 proc.) ir kuriems nepasikartojo (20,5 proc.) bei APC-R ir pagrindinės, PATE sąlygojusios ligos, statistinio ryšio.

TURINYS

pp. 1870-1875

Nauji makrolidų grupės antibiotikų veikimo aspektai

 

Petras Kaltenis

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Pediatrijos centras, Vilnius

 

   Straipsnio tikslas - pateikti trumpa istorijos apžvalgą ir naujausius duomenis apie makrolidų grupės antibiotikų poveikį uždegimo reakcijai ir imunitetui. Nurodoma, kad kai kurie makrolidai, vartojami kartu su gliukokortikoidais bronchų astmai gydyti, mažina steroidų poreikį (pasireiškia steroidų taupomasis makrolidų poveikis). Daugelis makrolidų vienaip ar kitaip veikia citokinų, aktyviųjų deguonies radikalų ir kitų uždegimo bei imuniteto mediatorių apykaitą. Pateikiama duomenų apie teigiamą makrolidų poveikį gydant bronchų astmą, lėtinį sinusitą, cistinę fibrozę.

TURINYS

pp. 1876-1883

Mikoplazminės ir chlomidinės infekcijos diagnostika

 

Algimantas Vingras1, Danutė Skuodytė2

Vilniaus universiteto Bendrosios praktikos gydytojo centras1; Medicininių tyrimų laboratorija "Geromeda"2, Vilnius

 

   Tarp vaikų viršutinių ir apatinių kvėpavimo organų ligų sukėlėjų vis dažniau aptinkama atipinė mikroflora - M.pneumoniae ir C.pneumoniae. Epidemiologiniai duomenys, klinikiniai ligų simptomai, kraujo, rentgenologiniai pokyčiai nėra patikimi kriterijai nustatyti, kokie sukėlėjai - virusai ar bakterijos, taip pat atipiniai sukėlėjai sukėlė ligą. Dėl to vaikus, sergančius viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligomis, ypač jomis užsitęsus, reikėtų dažniau tirti  ir dėl mikoplazminės bei chlamidinės infekcijos. Straipsnyje aptarti klinikiniai M.pneumoniae ir C.pneumoniae sukeltų viršutinių bei apatinių kvėpavimo organų ligų simptomai, taip pat laboratorinė šių sukėlėjų diagnostika ir jos interpretacija. Pirmenybė teikiama imunofermentiaim diagnostikos metodui. Pateiktos rekomendacijos, kad siųsti ligonį specifinių IgM ir IgG nustatyti.

TURINYS


 

 

 

English version

 

 

Atgal

 

 

Žurnalas

 

 

Dokumentai

 

Archyvas

 

Nuorodos

 

 

 

 

Paieška internete:

search.lt

 

Webmaster     

Copyright © 2000 Lithuanian Paediatric Respiratory Society