Vaikų pulmonologija ir alergologija
2002 m. spalis, V tomas, Nr. 3 (pp.1801-1902)
|
Cistine fibroze sergančių ligonių ilgalaikės priežiūros organizacijos principai
Ieva Laimutė Indrėjaitytė1, Iveta Skurvydienė2, Arūnas Valiulis1 Vilniaus m. universitetinės ligoninės Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos klinika1, Vilnius; Tauragės apskrities ligoninė2, Tauragė
Cistinė fibrozė pirmą kartą aprašyta daugiau nei prieš 60 metų. Ilgą laiką ši liga buvo laikoma "fatališka", tačiau per pastaruosius tris dešimtmečius kai kuriose šalyse ligonių gyvenimo trukmė peržengė 30 metų ribą, pagerėjo ir ligonių gyvenimo kokybė. Manoma, kad tai pasiekta ne vien dėl ląstelinių ir molekulinių biologinių atradimų, o dėl naujų ankstyvosios diagnostikos bei aktyvesnio, efektyvesnio kompleksinio gydymo. Lietuvoje vidutinis ligonių amžius tesiekia 15 metų (be suaugusiųjų duomenų). Pastaruoju metu tapo prieinamas efektyvesnis gydymas antibiotikais, kasos fermentais, mukolitikais. Pakito ir požiūris į CF ligonių maitinimą, todėl norint toliau gerinti ligonių gyvenimo trukmę bei kokybę tapo būtina geriau organizuoti ilgalaikę CF sergančių ligonių priežiūrą. Autoriai, remdamiesi žymiausių pasaulio CF centrų patirtimi, patiekia konkrečias ilgalaikės priežiūros rekomendacijas. |
|
Bronchoalveolinio lavažo reikšmė sarkoidozės diagnostikai
Edvardas Danila1, Laimutė Jurgauskienė2, Radvilė Malickaitė2, Remigijus Nargėla1, Marija Avižienienė2, Regina Aleksonienė1, Bronislovas Šatkauskas1 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Pulmonologijos ir alergologijos klinika1; Klinikinės imunologijos laboratorija2, Vilnius
Sarkoidozė - tai multiorganinė liga, pasireiškianti imuniniu atsaku vyraujant ląsteliniam pažeistuose organuose. Ja, kaip manoma, po ekspozicijos su aplinkos veiksniais (antigenais), kuriuos galima perduoti (ar pernešti) kitam asmeniui, suserga genetinę predispoziciją turintys žmonės. Darbo tikslas buvo nustatyti ligonių, sergančių sarkoidoze, bronchoalveolinio lavažo skysčio imunokompetentinių ląstelių pokyčius ir jų diagnostinę vertę. Ištirta 80 ligonių, sergančių sarkoidoze ir 38 sveiki savanoriai. Visiems tiriamiesiems atliktas klinikinis kraujo, kraujo dujų, krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas, spirometrija, fibrobronchoskopija, bronchoalveolinis lavažas ir BAL skysčio citologinis ir imuninis tyrimas. Mūsų tirtų pacientų BAL skysčio limfocitų skaičius buvo beveik tris kartus didesnis nei sveikų asmenų. 63 proc. ligonių, sergančių sarkoidoze, BAL skystyje rasta makrofagų-limfocitų rozečių. Sarkoidoze sergančių pacientų BAL skysčio CD4/CD8 T limfocitų santykis (7,2±4,6) buvo statistiškai patikimai didesnis negu sveikų asmenų (1,3±0,7). Išvada: BAL skysčio imunokompetentinių ląstelių pokyčiai sergant sarkoidoze statistiškai patikimai skiriasi nuo sveikų asmenų, todėl bronchoalveolinis lavažas gali būti taikomas sarkoidozės diagnostikai. |
|
Bronchų hiperreaktyvumo reikšmė vaikų bronchų astmos diferencinei diagnostikai
Laimutė Vaidelienė, Jurgis Bojarskas Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinika, Kaunas
Pastarąjį dešimtmetį daug pasiekta tiriant suaugusiųjų bronchų astmos ir bronchų hiperreaktyvumo patogenezę. Tačiau apie pokyčius vaikų kvėpavimo takuose duomenų palyginti nedaug. Bronchų reaktyvumo tyrimai vaikams Lietuvoje nėra plačiai atliekami. Mūsų darbo tikslas buvo įvertinti alergiškų vaikų bronchų reaktyvumą bei nustatyti bronchų hiperreaktyvumo ryšį su bronchų astma bei kitomis alerginėmis ligomis ir jų simptomais. Tik 29,0 proc. jautrių inhaliaciniams alergenams ir nurodžiusių kokius nors alergijos simptomus vaikų nenustatytas BHR. net 27,3 proc. vaikų, kurių provokacinis bronchų reaktyvumo mėginys buvo teigiamas, dar neturėjo klinikinių bronchų obstrukcijos požymių. Svarbu pažymėti, kad visiems 30 bronchų astmos simptomus nurodžiusiems vaikams, kuriems buvo atliktas bronchų reaktyvumo mėginys, jis buvo teigiamas. Bronchų astma diagnozuota 70 proc. astmos simptomus, taip pat ir bronchų hiperreaktyvumą turinčių vaikų. 70 proc. alerginio rinito simptomų turinčių vaikų taip pat nustatytas BHR, nors bronchų astmos simptomų jie neturėjo. Tačiau nei vienam iš vaikų, nurodžiusių tik atopinio dermatito simptomus, BHR neradome. Taip pat nustatėme, kad sausas kosulys alergiškiems inhaliaciniams alergenams vaikams statistiškai reikšmingai dažniau susijęs su bronchų hiperreaktyvumu (80 proc.) nei nealergiškiems vaikams (50 proc.). |
|
CD4 T limfocitų skaičiaus įtaka plaučių tuberkuliozės klinikinei-rentgenologinei formai
Aušra Kaminskaitė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Pulmonologijos klinika, Vilnius
Įvertinus CD4 limfocitų skaičių ir CD4/CD8 kraujyje, atlikta analizė tarp krūtinės ląstos rentgeninio tyrimo ir CD4 limfocitų skaičiaus. 1 grupę sudarė 12 ligonių (28-45 m. amžiaus vyrų, 1 moteris), sergančių išplitusia destrukcine plaučių tuberkulioze: krūtinės ląstos rentgenogramose nustatyti diseminacijos pobūdžio ar infiltraciniai pokyčiai, apimantys ne mažiau 2 plaučių skilčių bei ertmės. Tuberkuliozės diagnozė visiems 12 ligonių patvirtinta bakteriologiniais tyrimais. 2 grupę sudaro 6 ligoniai (visi vyrai, 21-74m.), sergantys ūmine generalizuota tuberkulioze: 5 - miliarine tuberkulioze su hematogeninės diseminacijos požymiais plaučiuose, 1 - generalizuotas tuberkuliozinis limfadenitas be pokyčių palučiuos; tuberkuliozės diagnozė jiems buvo patvirtinta histologiniu tyrimu. 1 ligonių grupėje CD4 T limfocitų kiekis kraujyje daugeliu atveju buvo normos ribose: CD4 - 580-870/mkl (50 proc. ± 9,5 proc.); CD4/CD8 - 0,69 ± 0,5. Tyrimų rezultatai rodo, kad klinikinė-rentgeninė plaučių tuberkuliozės forma priklauso nuo CD4 T limfocitų kiekio kraujyje. |
|
Bronchų astma ir obstrukciniu bronchitu sergančių ikimokyklinio amžiaus vaikų bronchų atsakas į salbutamolį
Miglė Klimantavičienė1, Arūnas Valiulis2 Vilniaus universitetas1, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinika2, Vilnius
Tyrimo tikslas buvo palyginti švokščiančių dėl atopinės bronchų astmos paūmėjimo ir infekcijos sąlygoto obstrukcinio bronchito vaikų kvėpavimo takų pasipriešinimą (Rint) bei jų atsaką į bronchus plečiantį vaistą. Rint buvo išmatuotas prieš (bazinis) ir po salbutamolio 200 mcg inhaliacijos (pobronchodilatacinis) 15 vaikų, sergančių atopine bronchų astma, 19 vaikų, sergančių infekcijos sąlygotu obstrukciniu bronchitu. Kontrolinę grupę sudarė 213 sveikų vaikų, kuriems buvo išmatuotas tik bazinis Rint. Jų amžiaus vidurkis buvo 4 (2-6) metai. Bazinis Rint visų trijų gupių vaikams nesiskyrė, o atsakas į salbutamolį buvo 1,39 (pokytis 28 proc.), obstrukciniu bronchitu sergančių vaikų atitinkamai - 1,17 (15 proc.). Švokščiantys dėl atopinės bronchų astmos paūmėjimo arba infekcijos sąlygoto obstrukcinio bronchito ikimokyklinio amžiaus vaikai turėjo skirtingą kvėpavimo takų reaktyvumą. |
|
Gyvenimo kokybės matavimai astma sergantiems pacientams Šv. George ligoninės pulmonologine anketa
Aleksandras Balbieris1, Remigijus Valdemaras Nargėla1, Artūras Andziulis1, Genius Alfonsas Norvaišas2 Vilniaus universiteto Pulmonologijos ir alergologijos klinika1, Vilnius; VĮ Klaipėdos Raudonojo kryžiaus ligoninės pulmonologijos-alergologijos skyrius2, Klaipėda
Buvo ištirtas 601 bronchų astma sergantis pacientas, įvertinant jų gyvenimo kokybę (GK), naudojant Šv. George ligoninės pulmonologinę anketą (ŠGPA). Nustatyti ŠGPA rodikliai rodo sergančiųjų BA GK sutrikimą, nepriklausomai nuo ligos sunkumo (95 proc. patikimumo pasikliautiniai intervalai: SUMINIO rodiklio 53-55, SIMPTOMŲ 64-68, DALYVUMO 43-46, VEIKLUMO 60-64). Vertinant pakenkimo pobūdį, pacientai nurodė, kad labiausiai jų GK trikdo SIMPTOMAI, kiek mažiau VEIKLUMO sumažėjimas, mažiausiai - DALYVUMO ribojimai. Visų rodiklių imčių ryšiai su pagrindiniu integruotu SUMINIU rodikliu vertinama kaip gera ir pakankamai determinuota, turinti pakankamas tarpusavio sąsajas. ŠGPA rodikliai nepriklauso nuo tokių demografinių rodiklių, kaip tiriamųjų amžius, lytis, ligos trukmė. |
|
Kingella kingae - dažnėjančių vaikų invazinių infekcijų sukėlėjas
Danutė Astrauskienė Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, Vilnius
K.kingae - prieš keturis dešimtmečius aprašyta â-hemolitinė gramneigiama lazdelė. Kaip viršutinių kvėpavimo takų normalios floros dalis ji išaiškinama 1 proc. vaikų. Paaiškėjus, kad K.kingae gali sukelti vaikams invazines infekcijas dažniau nei manyta, pastarajame dešimtmetyje ji pradėta tyrinėti plačiau. Nustatyta, kad jai išaiškinti pasėlius geriausia daryti nuo tonzilių paviršiaus ir auginti ant kraujo agaro, pridėjus į jį vankomicino. Auginant bakteriją iš sinovinio skysčio, geriausia sėti į BACTEC terpę kraujo pasėliams arba į BacT/Alert system ("Organon Teknika", JAV) terpės. Ši bakterija jautri ß-laktaminiams antibiotikams makrolidams, tetraciklinui, chloramfenikoliui, gentamicinui, ciprofloksacinui bei kotrimoksazoliui, atspari vankomicinui. K.kingae invazinių infekcijų pradžiai turi reikšmės kvėpavimo takų gleivinės pažeidimas, ypač sergant virusinėms ligoms. Didžioji jos sukeliamų invazinių infekcijų dalis tenka vaikams iki 5 m. amžiaus, dažniausiai jomis serga 6-24 mėn. amžiaus vaikai. Apie tris ketvirtadalius šių infekcijų sudaro septiniai artritai ir osteomielitai. K.kingae gali sukelti ir endokarditą (taip pat ir mokyklinio amžiaus vaikams bei suaugusiesiems), meningitą, apatinių kvėpavimo takų, akių bei minkštųjų audinių ligas, bakteremijas. Paskyrus antibakterinį gydymą, K.kingae sukeltos vaikų invazinės infekcijos (išskyrus endokarditą) paprastai turi gerybinę eigą. |
|
Vaikų tarpuplaučio neurogeniniai navikai
Stanislovas Maknavičius Respublikinė Vilniaus universitetinė vaikų ligoninė, Chirurgijos klinika, Vilnius
1979-2001 m. operavome 29 vaikus dėl tarpuplaučio neurogeninių navikų (20 dėl piktybinių ir 9 dėl gerybinių). Piktybiniais navikais dažniau sirgo berniukai - atitinkamai 12 ir 8, o gerybinius neurogeninius navikus tarpuplautyje radome 4 berniukams ir 5 mergaitėms (bendras berniukų ir mergaičių santykis - 16:13). Iki 1 metų amžiaus iš bendro skaičiaus buvo 44,8 proc. vaikų. Iš piktybiniais neurogeninias tarpuplaučio navikais sergančių vaikų iki 1 metų buvo 60 proc. Pagrindiniai diagnostiniai metodai - bendraklinikiniai simptomai (vaiko vangumas, anemija, ENG padidėjimas, skausmai kauluose, sąnarių skausmai, radikulalgija, paraplegija, bronchitai), rentgenologiniai, KT, MR, ultragarsas, laktatdehidrogenazės nustatymas. Genetinių tyrimų, katecholaminų kiekio nustatyti galimybės neturime. Pagrindinis diagnostinis ir gydymo metodas - chirurginis (naviko pašalinimas, navikinių mazgų pašalinimas). Kuo mažesnė stadija, tuo didesnė galimybė radikaliau pašalinti, sėkmingiau taikyti chemoterapiją, pasveikti ar sulaukti remisijos. Vaikai po gerybinių navikų pašalinimo pasveiko. Neuroblastoma buvo dažniausias piktybinis tarpuplaučio navikas, o ganglioneuroma - dažniausias gerybinis navikas. Neuroblastomos paveldėjimo galimybę įrodo genetiniai tyrimai. |
|
Rezistentiškumo aktyvintam C proteinui įtaka venų tromboembolijų klinikai
Albinas Naudžiūnas, Skaidrius Miliauskas Kauno medicinos universitetas, Kaunas
Darbo tikslas - nustatyti paveldimo venų tromboembolijų rizikos faktoriaus rezistentiškumo aktyvintam C proteinui (APC-R) paplitimą tarp sergančiųjų venų tromboembolijomis (VT), ištirti, kokio amžiaus ligoniams pasireiškia VT, esant APC-R ir be jo, taip pat ar ši mutacija turi įtakos VT pasikartojimui. Nustatyta, kad APC-R, kaip paveldėtas VT rizikos faktorius, rastas 22,1±4,07 proc. sirgusiųjų VT ir 7,1±3,07 proc. sveikų asmenų (p=0,006). Žmonių, turinčių ir neturinčių APC-R, amžius pirmojo VT epizodo metu statistiškai patikimai nesiskyrė. Neradome statistiškai patikimo skirtumo ir tarp APC-R buvimo ligoniams, kuriems VT pasikartojo (28,6 proc.) ir kuriems nepasikartojo (20,5 proc.) bei APC-R ir pagrindinės, PATE sąlygojusios ligos, statistinio ryšio. |
|
Nauji makrolidų grupės antibiotikų veikimo aspektai
Petras Kaltenis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Pediatrijos centras, Vilnius
Straipsnio tikslas - pateikti trumpa istorijos apžvalgą ir naujausius duomenis apie makrolidų grupės antibiotikų poveikį uždegimo reakcijai ir imunitetui. Nurodoma, kad kai kurie makrolidai, vartojami kartu su gliukokortikoidais bronchų astmai gydyti, mažina steroidų poreikį (pasireiškia steroidų taupomasis makrolidų poveikis). Daugelis makrolidų vienaip ar kitaip veikia citokinų, aktyviųjų deguonies radikalų ir kitų uždegimo bei imuniteto mediatorių apykaitą. Pateikiama duomenų apie teigiamą makrolidų poveikį gydant bronchų astmą, lėtinį sinusitą, cistinę fibrozę. |
|
Mikoplazminės ir chlomidinės infekcijos diagnostika
Algimantas Vingras1, Danutė Skuodytė2 Vilniaus universiteto Bendrosios praktikos gydytojo centras1; Medicininių tyrimų laboratorija "Geromeda"2, Vilnius
Tarp vaikų viršutinių ir apatinių kvėpavimo organų ligų sukėlėjų vis dažniau aptinkama atipinė mikroflora - M.pneumoniae ir C.pneumoniae. Epidemiologiniai duomenys, klinikiniai ligų simptomai, kraujo, rentgenologiniai pokyčiai nėra patikimi kriterijai nustatyti, kokie sukėlėjai - virusai ar bakterijos, taip pat atipiniai sukėlėjai sukėlė ligą. Dėl to vaikus, sergančius viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligomis, ypač jomis užsitęsus, reikėtų dažniau tirti ir dėl mikoplazminės bei chlamidinės infekcijos. Straipsnyje aptarti klinikiniai M.pneumoniae ir C.pneumoniae sukeltų viršutinių bei apatinių kvėpavimo organų ligų simptomai, taip pat laboratorinė šių sukėlėjų diagnostika ir jos interpretacija. Pirmenybė teikiama imunofermentiaim diagnostikos metodui. Pateiktos rekomendacijos, kad siųsti ligonį specifinių IgM ir IgG nustatyti. |
|
Paieška internete:
|
